Visame pasaulyje nuolat vyksta pokyčiai, todėl neišvengiamai daugelyje šalių ugdymo turinys atnaujinamas kas 10–12 metų. Lietuvoje Bendrųjų ugdymo programų (BUP) kūrimas ir jų atnaujinimas, kaip nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas, prasidėjo dar iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ir tebesitęsia iki šiol.
Paskutinį kartą BUP buvo atnaujintos 2008 m. Taigi ir vėl atėjo metas pokyčiams. Kol atnaujintas ugdymo turinys pasieks mokyklas, visiems, kurie prisiima atsakomybę už švietimo kokybę ir ugdymo rezultatus savivaldybėje, būtina tinkamai pasirengti. Kiekvienai organizacijai ir jos vadovams svarbu įsipareigoti sukurti palankią mokytojo darbui aplinką ir veikti kolegialiai su kitais, siekiant maksimalios vadybinių sprendimų ir veikimo kartu sinergijos.
Pagrindiniai ugdymo turinio atnaujinimo etapai ir terminai:
Nuo ko turėtų pradėti veikti mokykla, norinti sėkmingai pasiruošti dirbti pagal BUP? Rekomenduojami tokie sėkmingo pasirengimo žingsniai.
Pirmas žingsnis. Mokyklos vadovo, kaip lyderio, užduotis – inicijuoti ir įveiklinti UTA komandą, kuri pradžioje turėtų aptarti narių vaidmenis, atsakomybės sritis, veikimą, partnerystę, išteklius ir kt. Komandai taip pat reikėtų sutarti bendrą tikslą, UTA turinį, principus. Itin svarbu į komandą įtraukti mokytojus, jau besimokančius dirbti pagal atnaujintas BUP, paskirti asmenis, atsakingus už komunikacijos, socialinės partnerystės koordinavimą. Vienas iš sėkmės veiksnių, padėsiančių mokyklai sėkmingai pasiruošti diegti atnaujintą ugdymo turinį, – vadovo ir visos komandos narių lyderystė. Šiame etape galėtų pagelbėti metodinė priemonė „Kaip mokyklos vadovui pasirengti atnaujintų BP diegimui mokykloje“.
Antras žingsnis. UTA komandai rekomenduojama parengti UTA veiksmų planą, kurio tikslas – pasiruošti UTA įgyvendinimui mokykloje. Šiame plane mokykla turėtų nusimatyti situacijos įsivertinimą, kuris padėtų identifikuoti, ką mokykla jau turi ir ko dar trūksta sėkmingam UTA įgyvendinimui. Vienas iš siūlomų įsivertinimo įrankių – „Pasirengimo diegti atnaujintas bendrąsias programas įsivertinimo kriterijai“. Norint įvertinti mokytojų pasirengimą dirbti pagal atnaujintas BUP, galima pasinaudoti kolegų gerosiomis patirtimis. Vienas iš tokių pavydžių – Utenos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų pasirengimo bendrųjų programų atnaujinimui ir diegimui tyrimas, kurį galima atlikti tiek mokykloje, tiek visos savivaldybės mastu. UTA veiksmų plane reikėtų nusimatyti, kaip sudaryti sąlygas UTA diegimui. Tai ir kvalifikacijos tobulinimas, ir reikiamų specialistų užtikrinimas, ir ugdymo priemonių bei aplinkų atnaujinimas, tai ypač svarbu įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Rengiantis naudingu įrankiu galėtų būti „Metodinės rekomendacijos rengiant ir įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų funkcinius erdvinius pokyčių planus“. Sudarant palankias sąlygas, viena iš rekomenduojamų priemonių – komunikacijos planas, kuris padėtų laiku užtikrinti informacijos sklaidą visai mokyklos bendruomenei, socialiniams partneriams. Norint užtikrinti tinkamą pasiruošimą diegti atnaujintas ugdymo programas, būtina procesų stebėsena.
Viena pagrindinių ugdymo kaitos sėkmės prielaidų yra visų suinteresuotų pusių dalyvavimas kaitos procese nuo pat pirmųjų kaitos įgyvendinimo etapų, jų motyvacija ir pasirengimas įgyvendinti pokyčius. Bene svarbiausi šiame etape yra mokytojai, kurie pirmieji perpras atnaujintas BUP, jie bus ypač svarbūs savivaldybės ir mokyklos mokytojų bendruomenei: neš žinią apie atnaujintas BUP, kolegoms padės perprasti turinį, inicijuos dalijimąsi savivaldybėje, kartu su kolegomis priims reikiamus sprendimus dėl pasirengimo dirbti pagal atnaujintas BUP mokyklose. Šiuo metu vyksta projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ mokymai, kuriuose dalyvauja 1 200 mokytojų, o nuo 2022 m. rudens į projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ mokymus įsitrauks dar 3 600 mokytojų. Jie taps savo dalykų ambasadoriais ir neš pokyčio žinią, patirtis savo kolegoms mokyklose, vietos švietimo bendruomenėse.
Vertingą patirtį atsineš mokytojai, dalyvaujantys Mokyklų pasirengimo diegti atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas veiklos tyrime, kurio tikslas – išanalizuoti kompetencijų ugdymo patirtis mokyklose ir sukaupti informaciją tolesniam atnaujintų BUP projektams tobulinti, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų ir mokytojų kompetencijoms stiprinti bei suplanuoti kitas būtinas veiklas tinkamai šioms programoms įgyvendinti.
Visos švietimo sistemos ir kartu mokyklų vadovų užduotis – tinkamai motyvuoti mokytojus. Mokytojų motyvacijos varomosios jėgos: į mokyklos bendruomenę įsiklausantis įstaigos vadovas, veiksmingas administravimas, aiški ir skaidri etatų ir krūvių formavimo politika, kokybišką darbą užtikrinančios sąlygos, mokytojų padėjėjų, ypač dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, etatų užtikrinimas, galimybė save realizuoti ir tobulintis, geras mikroklimatas, kolegialus veikimas, finansinės paskatos, kompetencijų pripažinimas, padėka už darbą ir pagarba (mokinių, tėvų, kolegų, vadovo).
Visagino savivaldybės atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimo ir koordinavimo komanda
Komunikacijos ir partnerysčių planas
Kompetencijų tobulinimo planas
„YRA svarbu , ko mokosi mokiniai: koks turi būti XXI amžiaus ugdymo turinys"
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindamos projektą „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“, vykdo bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo turinio atnaujinimą. Ugdymo turinio atnaujinimo veiklos ir darbai jau pusiaukelėje, vyksta susitikimai su mokslininkais, socialiniais partneriais, įvairių interesų pedagogų grupėmis. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ Nr. 09.2.1-ESFA-V-726 priemonę „Ugdymo turinio tobulinimas ir naujų mokymo organizavimo formų kūrimas ir diegimas“.
Kodėl atnaujinamas ugdymo turinys? Nuolat kintantis pasaulis, globalizacijos iššūkiai, pokyčiai darbo rinkoje, ugdymo varomąja jėga tampantis problemų sprendimas, atradimai, mokymasis tyrinėjant ir aktyvus mokinių dalyvavimas procese kelia naujus iššūkius ugdymo turiniui. Todėl, atsižvelgus į visuomenės poreikius, mokinių pasiekimų rezultatus, pedagogikos mokslo naujoves ir iššūkius švietimui, būtina ugdymo turinio kaita. Pagrindinės ir būtinos ugdymo turinio kaitos kryptys, tikslai ir principai, raidos orientyrai šiuolaikinei mokyklai apibrėžti strateginiuose švietimo dokumentuose: „Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše“ ir „Geros mokyklos koncepcijoje“.
Lietuvoje programos paskutinį kartą atnaujintos 2008–2011 m. (lietuvių kalbos ir literatūros – 2016 m.). Praktikai pastebi, kad esama neatitikties tarp dabartinio turinio ir ateities poreikių, ugdymo turinys perkrautas, neužtikrina socialinio teisingumo, nėra efektyvus ugdymo turinio įgyvendinimas, trūksta lankstumo.
Atnaujinamo ugdymo turinio pagrindiniai principai: kompetencijomis grįstas ugdymas, atitiktis vaiko raidos tarpsniams, tarpdalykinė integracija, atskirų integruojamųjų programų integracija ir mokytojo pasirenkama 30 procentų ugdymo turinio dalis.
Ką reikia daryti? Siekiant pokyčių, būtina optimizuoti bendrųjų ugdymo programų (toliau – programos) apimtį, atsisakant žanrui nebūdingų, perteklinių elementų, neaktualaus turinio. Taip pat būtina aktualizuoti ugdymo turinį, pateikiant naujausias mokslo žinias, mokiniui sudarant galimybes ugdytis reikiamus gebėjimus. Svarbu užtikrinti ugdymo turinio dermę, nurodant loginius ryšius tarp atskirų elementų ir išryškinant integravimo galimybes, aprašant mokinių pasiekimus kaip bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą, parengiant programas pagal sutartą sandarą, atsižvelgiant į ugdymo ankstinimą ir mokyklos struktūrą.
Siekiami projekto rezultatai: parengtos bendrosios ugdymo programos ir lydinti medžiaga; sukurti įrankiai bendrųjų programų rezultatams aprašyti ir talpinti virtualioje aplinkoje, individuliai mokinio pažangai stebėti ir pagalbai teikti; atnaujinti skaitmeniniai mokymo ištekliai; sukurti ar adaptuoti atvirieji skaitmeniniai mokymo ištekliai; adaptuota kalbinių gebėjimų ugdymo programinė įranga; metodinė pagalba ir konsultacijos steigėjams ir mokykloms, įgyvendinančioms atnaujintą ugdymo turinį.
Viena iš pagrindinių ugdymo kaitos sėkmės prielaidų yra visų suinteresuotų pusių dalyvavimas kaitos procese nuo pat pirmųjų kaitos įgyvendinimo etapų, jų motyvacija ir pasirengimas įgyvendinti pokyčius. Atskirų savivaldybių, mokyklų ir mokytojų motyvacija ir pasirengimas pokyčiams yra skirtingas, todėl projekte suplanuota išanalizuoti, kaip kiekvienas yra pasirengęs įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį, ir suplanuoti būtinas priemones, skirtas sėkmingai pasiruošti įgyvendinti atnaujintas programas. Kad nebūtų atotrūkio tarp ugdymo turinio kaitos inicijavimo, parengimo ir įgyvendinimo, būtinas pačių įvairiausių socialinių partnerių dalyvavimas kaitos procese.
Kas laukia? Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) vykdydama ugdymo turinio atnaujinimą skelbia naujausius priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektus.
„Pirmą kartą pateikiami atnaujinamų priešmokyklinio bei vidurinio ugdymo programų projektai, – sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė. – Prie priešmokyklinio ugdymo bei 1-12 klasių programų projektų darbuojasi per 100 skirtingų sričių mokytojų praktikų bei mokslininkų“.
Artimiausiu metu bendrąsias programas papildys pakitusi vertinimo dalis, kurioje bus aprašyti numatomi išoriniai mokinių pasiekimų patikrinimai.
Iki gruodžio 15 d. galima teikti siūlymus paskelbtiems projektams el. paštu mokykla2030@nsa.smm.lt .
NŠA vykdant tyrimą, skirtą pasirengti diegti atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, iki kitų metų balandžio bus analizuojama patirtis, kaupiama informacija ir rengiamos rekomendacijos, kaip įgyvendinti kompetencijomis grįstą atnaujintą ugdymo turinį. Tyrime dalyvauja 30 atrinktų šalies mokyklų.
Pasibaigus tyrimui bendrųjų programų projektai bus peržiūrėti, prireikus koreguojami bei teikiami tvirtinti švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Iš viso atnaujinamos 37 mokomojo dalyko programos. Planuojama, kad atnaujinta priešmokyklinio ugdymo bendroji programa bus pradėta diegti 2022 m. rugsėjį, kitos atnaujintos bendrosios programos – 2023 m.
Su programų projektais ir jų įgyvendinimo rekomendacijomis galima susipažinti interneto svetainėje www.emokykla.lt .
Kas vyksta savivaldybėje? Suburta ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. ĮV-E-113 patvirtinta Visagino savivaldybės atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimo ir koordinavimo komanda (UTA) komanda. Į komandos sudėtį įeina visų Visagino bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai ir jų pavaduotojai ugdymui, Visagino švietimo pagalbos tarnybos metodininkas, Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus specialistas, koordinuojantis pasirengimą dirbti pagal atnaujintas bendrąsias programas savivaldybėje. Komandos tikslas – padėti savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenėms tinkamai pasirengti darbui su atnaujintomis bendrosiomis programomis (toliau – BP). Pagrindiniai uždaviniai: atlikti vietos išteklių ir galimybių analizę; parengti savivaldybės veiksmų ir priemonių planą, skirtą sėkmingai pasiruošti atnaujintų BP diegimui mokyklose; sistemingai teikti informaciją apie ugdymo turinio atnaujinimą.
Savivaldybės mokyklos el. paštu nuolat informuojamos apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamus ir vykstančius renginius, skirtus atnaujinamam ugdymo turiniui. Informaciniuose mokomuosiuose renginiuose, vaizdo konferencijose kviečiami ir skatinami dalyvauti savivaldybės UTA komandos nariai, bendrojo ugdymo mokyklų vadovai, pagalbos mokiniui specialistai, mokomųjų dalykų mokytojai.
2021 m. lapkričio 19 d. Visagino švietimo pagalbos tarnyba sukvietė UTA komandą į nuotolinį pasitarimą ZOOM platformoje. Pasitarimo dalyviai aptarė, kas savivaldybėje jau nuveikta diegiant atnaujinamas ugdymo programas ir kaip reikėtų veikti ateityje. Labai svarbi yra bendradarbiavimo ir susitarimo kultūra tarp politikų, švietimo padalinio specialistų, pagalbos mokyklai tarnybų ir mokyklų. Susitikime buvo aptarta, kas galėtų stabdyti BP įgyvendinimą mokyklose. Tai – nepakankamas atnaujintų BP diegimo procesų išmanymas, įprotis tradiciškai organizuoti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginius, nesigilinant į mokytojų didaktinių kompetencijų tobulinimo naujoves, mokyklų vadovų nepritarimas kaitos procesams. O kas galėtų įkvėpti švietimo bendruomenę atnaujinamo ugdymo turinio įgyvendinimui? Tai – kryptingas ir nuoseklus veikimas kartu savivaldybėje (politikai – Švietimo skyrius – Pagalbos mokyklai tarnyba - mokyklos); savivaldybės mokytojų metodinių grupių palaikymas ir aktyvus veikimas rengiantis dirbti pagal atnaujintas BP; švietimo pagalbos įstaigų darbuotojų vadybinių ir andragoginių kompetencijų stiprinimas. Didelis dėmesys čia tenka savivaldybės metodinės tarybos ir metodinių grupių ir mokyklų UTA komandų veiklai organizuojant sklaidą, vykdant bendrus renginius, konsultuojant, teikiant kitą reikalingą pagalbą mokyklų bendruomenėms. Pasitarimo dalyviai išreiškė mintį, kad tik bendrai galima sklandžiai pasiruošti UTA. Todėl kiekvieną mėnesį planuojami pasitarimai UTA etapams. Pirmas toks susitikimas jau suplanuotas ir jis vyks Visagino „Verdenės“ gimnazijoje 2021 m. gruodžio 9 d. 15.00 val.
Daugiau informacijos apie projektą galite rasti : https://www.mokykla2030.lt/, https://www.emokykla.lt/.