Verslo organizacijos
VšĮ „Investuok Lietuvoje“
Inovacijų agentūra
Invega
Verslo informacijos centrai
VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono verslo ir turizmo informacijos centras
Europe Direct informacijos centras Visagine
Verslo plėtros skatinimas
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
Lietuvos verslo paramos agentūra
Europos Sąjungos struktūrinė parama
Verslauk
Verslumo skatinimo fondas Invega
Valstybinės institucijos
Valstybinė mokesčių inspekcija
Užimtumo tarnybos Visagino skyrius
Sodra
Valstybinė darbo inspekcija
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ INFORMUOJA
2020 m. balandžio 24 d.
Pradedami skelbti duomenys apie ekonomikos skatinimo plano priemonių vykdymą
Viešai pradedami skelbti aktualiausi duomenys apie ekonomikos skatinimo plano priemonių vykdymą.
Pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, tikimasi, kad šis įrankis taps ypač reikšmingu šio plano stebėsenoje ir efektyviai įgyvendinant jame numatytas priemones.
„Tai ypač aktualu ne tik Vyriausybei, siekiančiai lanksčiai ir operatyviai reaguoti į kintančią situaciją, kad priemonės atitiktų lūkesčius ir pasiektų tikslus, tačiau taip pat reikalinga ir visuomenei bei verslo bendruomenei siekiant informuoti apie įgyvendinimo progresą“, - sako L. Savickas.
Verslas pradeda naudotis ekonomikos skatinimo plane numatyta priemone, kuria siekiama suteikti mokestines paskolas atidedant arba dalimis išdėstant mokesčius netaikant palūkanų. 2020 m. balandžio 24 d. duomenimis, pasirašytos 649 sutartys dėl mokestinių paskolų atidėjimo ar išdėstymo dalimis. Iš viso iki šiol mokestinių paskolų suteikta už 12,46 mln. eurų. Taip pat sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai. Šiuo metu mokestinių nepriemokų suma siekia virš 246 mln. eurų, bendras mokesčių mokėtojų, iš kurių laikinai nevykdomas nepriemokų išieškojimas, skaičius siekia 52 tūkst.
Įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, teikiamos subsidijos darbo užmokesčiui: savarankiškai dirbantiems asmenims (49 tūkst. asmenų) išmokėta 6,4 mln. eurų. Solidariai prisidedama prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas: išmokėta per 9 mln. eurų daugiau nei 62 tūkst. asmenų ir 9 tūkst. įmonių.
Siekiant užtikrinti verslo likvidumą, 500 mln. eurų padidintas Žemės ūkio paskolų garantinio fondo (ŽŪPGF) ir INVEGA garantijų limitas. Įgyvendinant finansines priemones, šios dienos duomenimis, jau išmokėta 114 mln. eurų: 81 mln. eurų iš ŽŪPGF, 33 mln. – iš INVEGA (iš jų 13 mln. su Covid-19 susijusioms priemonėms).
Primintina, kad kovą buvo patvirtintas beprecedentis ekonomikos skatinimo paketas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos, nukentėjusios dėl koronaviruso sukeltų padarinių, skatinimui – darbo vietų ir įmonių likvidumo išsaugojimui.
Duomenys apie ekonomikos skatinimo paketo vykdymą skelbiami tinklapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui. Ši informacija reguliariai atnaujinama ir plečiama.
Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.
Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ INFORMUOJA
2020 m. balandžio 17 d.
Ekonomikos skatinimo planas švelnina koronaviruso sukeltus padarinius
2020 m. kovą buvo patvirtintas beprecedentis ekonomikos skatinimo paketas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos, nukentėjusios dėl koronaviruso sukeltų padarinių, skatinimui – darbo vietų ir įmonių likvidumo išsaugojimui. Finansinių ir su jomis susijusių priemonių verslui gaivinti vertė – virš 1,3 mlrd. eurų. Iki balandžio 15 d. verslą jau pasiekė 21,91 mln. eurų.
Darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimas
Ekonominių ir finansinių priemonių plane daug dėmesio skiriama darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui.
Darbdaviai, kurie karantino metu išlaiko darbo vietas darbuotojams, gali pretenduoti į valstybės subsidijas – 70 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro, arba 90 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
Prastovos metu iš darbuotojo negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų, bet jam mokamas ne mažesnis nei minimalusis mėnesio atlyginimas, jei darbuotojas dirba visą darbo laiką.
Iš viso 3 mėnesių laikotarpiui subsidijoms numatyta skirti 1,138 mlrd. eurų.
Paraiškos subsidijoms už kovą Užimtumo tarnyboje priimamos iki balandžio pabaigos, sprendimas dėl subsidijų išmokėjimo priimamas per 5 darbo dienas, lėšos išmokamos iki einamojo mėnesio pabaigos. Kitais mėnesiais dėl subsidijų bus prašoma kreiptis iki mėnesio 15-os dienos.
Taip pat išplėstos Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos nuostatos, o programai įgyvendinti skirta papildomų lėšų. Kadangi karantinas paskelbtas visose švietimo įstaigose, socialinės priežiūros ir užimtumo centruose, prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius asmenims skirta lėšų darbuotojų ligos išmokoms gauti. Papildomai užtikrintos didesnės socialinės garantijos asmenims, kurie, atlikdami savo profesinės veiklos funkcijas ir neišvengiamai kontaktuodami su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, suserga liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Planuojama išlaidų suma ligos išmokoms mokėti – 200 mln. eurų.
Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie šiuo metu neturi darbo santykių, negauna darbo pajamų ir kurie per pastaruosius metus iki karantino pradžios 3 mėnesius vykdė veiklą bei mokėjo socialinio draudimo įmokas, gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl 257 eurų dydžio išmokos už mėnesį. Iki balandžio 16 d. imtinai dėl šios išmokos jau kreipėsi 49,3 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų, į savo sąskaitas pinigų jau sulaukė 34,5 tūkst. žmonių. Iš viso „Sodra“ jau išmokėjo 4,6 mln. eurų. Išmoka už kovą siekia 132,65 euro, nes karantinas paskelbtas kovo 16 d. Planuojama, kad išmokų suma sieks 36 mln. eurų per mėnesį, o teisę gauti išmokas įgis apie 140 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų.
Netekusiems darbo asmenims nuo 3 iki 6 mėnesių pailgintas būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimo atidėjimo laikotarpis, suteikiant valstybės garantiją. Taip pat sudaryta galimybė atidėti arba dalimis išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas UAB „Ignitis“, savivaldybėms rekomenduota sudaryti galimybę atidėti arba dalimis išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.
Verslo likvidumo išsaugojimas
Verslas – šalies ekonomikos variklis, todėl verslui suteiktos skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų; vadovaujantis protingumo kriterijais sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai. Mokesčių mokėtojai atleisti nuo baudų, delspinigių už laiku neįvykdytas mokesčių prievoles. Sudaryta galimybė atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą. Taip pat 500 mln. eurų padidintas Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir INVEGA garantijų limitas ir išplėstos garantijų suteikimo sąlygos.
Šiuo metu veikiančiose ir INVEGA įgyvendinamose priemonėse jau akumuliuota 1,3 mlrd. eurų. Palūkanoms kompensuoti skirta 23,5 mln. eurų. Mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuojama nuo 50 iki 100 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų sumos, įskaitant 100 proc. palūkanų kompensacijas iki 6 mėn. paskolų (ir lizingo sandorių) atidėjimo laikotarpiu. Nuo balandžio 3 d. jau sulaukta 612 paraiškų už 7 mln. eurų. Individualioms garantijoms numatyta 178 mln. eurų, jau panaudota 5,8 mln. eurų. Paskoloms už neapmokėtas sąskaitas numatyta 50 mln. eurų, gautos 166 paraiškos už 595,7 tūkst. eurų sumą. Iš viso 21,91 mln. eurų realiai pasiekė verslą.
Per sutelktinio finansavimo platformą („Avietė“) paimta 110 paskolų ir išskolinta 730 tūkst. eurų. Per bankus ir kredito unijas išduotos 48 lengvatinės paskolos, panaudota 3,4 mln. eurų iš skirtų 34 mln. eurų.
Kita startuojanti aktuali priemonė – „Alternatyva“ – paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui apyvartai ir investicijoms, kurias išduos alternatyvūs finansuotojai. Šioms paskoloms numatyta 50 mln. eurų.
Finansų įstaigos šiuo metu pakviestos dalyvauti dar dviejose naujose finansinėse priemonėse: „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ ir „Portfelinės garantijos paskoloms 2“.
Smulkiajam ir vidutiniam verslui bei fiziniams asmenims, užsiimantiems individualia veikla, nauja finansinė priemonė „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ palengvins galimybę gauti finansavimą ir išsaugoti veiklos tęstinumą verslui, kuris prarado didelę dalį apyvartos ir kuriam trūksta lėšų būtinosioms išlaidoms apmokėti. Priemonei įgyvendinti numatyta 50 mln. eurų.
Priemonėje „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ atrinkti finansų tarpininkai lanksčiau teiks paskolas ir sudarys lizingo sandorius, skirtus įmonių likvidumui palaikyti, taip pat suteiks galimybę performinti jau esamų negarantuotų investicinių paskolų (įskaitant lizingo sandorius) ir apyvartinių paskolų grąžinimo grafikus. Priemonei skirta 85 mln. eurų, kurie sudarys sąlygas suteikti garantijų už 425 mln. eurų sumą.
Kuriamas Pagalbos verslui fondas – COVID 19, kuris padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizinės situacijos. Skolinimui bus naudojamos įvairios finansų rinkoje taikomos priemonės: paskolos, obligacijos, konvertuojamosios obligacijos, akcijos, taip pat į fondą planuojama pritraukti kitų investuotojų lėšas. Pradiniame etape fondui planuojama skirti 100 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva, kuriai pritarė Vyriausybė, bus subsidijuojama iki 50 proc. nuomos mokesčio verslo. Subsidijas dėl nuomos mokesčio galės gauti visi verslo subjektai (tiek įmonės, tiek ir verslininkai), kurių veikla buvo uždrausta dėl karantino paskelbimo. Šioms subsidijoms numatoma skirti iki 100 mln. eurų. Subsidijas verslui teiks INVEGA.
Taip pat sudaryta galimybė verslui atidėti arba dalimis išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas UAB „Ignitis“. Rekomenduojama savivaldybėms atleisti verslą nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir sudaryti galimybę atidėti arba dalimis išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.
Siekdama padėti verslui išspręsti finansinius sunkumus ir išsaugoti darbo vietas, Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo projektui. Verslui, susidūrusiam su likvidumo ir mokumo problemomis, numatomomis priemonėmis bus suteikta papildomo laiko ir galimybių įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti įmonės mokumą. Siūlomomis priemonėmis galėtų pasinaudoti tos įmonės, kurios paskelbus karantiną (po 2020 m. kovo 16 d.) tapo nemokiomis dėl COVID-19 viruso plitimo: t. y. laikinai stabdoma įmonės vadovo pareiga pradėti bankroto ar restruktūrizavimo procesą (3 mėnesiams po karantino laikotarpio pabaigos); nemokumo procesą pradėjusiems kreditoriams ilginamas terminas, pridedant karantino laikotarpį, per kurį kreditoriai turi ieškoti susitarimo su įmone; ilginamas terminas, pridedant karantino laikotarpį, kuriam suėjus teismas turėtų nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, jei netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas arba juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių.
Ekonomikos skatinimas ir finansavimo užtikrinimas savivaldai
Paspartintos 1,2 mlrd. eurų vertės investicijų programos, greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą. Perskirstytos Europos Sąjungos investicijų lėšos sveikatos, užimtumo ir verslo sritims, paspartintas valstybės biudžeto lėšų naudojimas einamosioms išlaidoms, panaudotos visos Klimato kaitos, Kelių priežiūros ir plėtros programų lėšos ir paspartinta daugiabučių namų renovacija. Įsteigtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas, kuriam gali aukoti juridiniai ir fiziniai asmenys. Nustatytas papildomas 500 mln. eurų valstybės garantijų limitas, siekiant sukurti arba papildyti esamas finansines priemones, valstybei prisiimant pirminę riziką. Lietuvos bankui rekomenduota imtis priemonių, siekiant padidinti bankų skolinimo potencialą 2,5 mlrd. eurų: 1) sumažinti kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimus; 2) sumažinti likvidumo rezervus; 3) sumažinti kitų priežiūros priemonių.
Dėl COVID-19 plėtros sukeltų ekonominių ir finansinių iššūkių savivaldybėms bus teikiamos trumpalaikės paskolos, o išlaidos, patirtos centrinei valdžiai priėmus sprendimus dėl ekstremalios situacijos suvaldymo, bus kompensuojamos. Savivaldybės taip pat galės turėti didesnes biudžeto išlaidas, nei buvo patvirtinta, – 30 mln. eurų mažosios savivaldybės ir 10 mln. eurų didžiosios.
Valstybės iždo likvidumo užtikrinimas
2020 m. kovo 17 d. pakeistas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas – Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas padidintas nuo 904 602 tūkst. eurų iki 5 401 437 tūkst. eurų. Esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui ir papildomoms išlaidoms, įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, Vyriausybei šiuo pakeitimu suteikta teisė papildomai pasiskolinti apie 5,1 mlrd. eurų, užtikrinant biudžeto išlaidų finansavimą laiku, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą.
Vidaus rinkoje prognozuojama skolintis apie 1,8 mlrd. eurų, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu. Nuo metų pradžios aukcionuose jau yra pasiskolinta 594 mln. eurų, iš jų 248 mln. eurų pasiskolinta nuo kovo 16 d.
Iš tarptautinių finansų institucijų planuojama pasiskolinti apie 1,5 mlrd. eurų. Su Europos investicijų banku (EIB) balandžio 6 d. pasirašyta 700 mln. eurų vertės sutartis. 400 mln. eurų paskolą Lietuvai suteikė ir Šiaurės investicijų bankas (ŠIB). Finansų ministerija su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) turi dvi 2019 m. birželį ir 2020 m. kovą pasirašytas sutartis po 100 mln. eurų. Pagal esamas sutartis numatoma padidinti paskolos sumą iki 400 mln. eurų. Planuojama paskolas pagal pasirašytas sutartis dalimis paimti per balandį–gegužę pagal poreikį. Balandžio 7 d. Finansų ministerija paėmė 50 mln. eurų iš ETVB ir balandžio 14 d. 200 mln. eurų iš ŠIB. Kitą sumą Finansų ministerija planuoja pasiskolinti užsienio kapitalo rinkose, išleidžiant euroobligacijų emisijas. Euroobligacijų emisija gali siekti nuo 500 mln. iki 2 mlrd. eurų, o realus skolinimosi poreikis priklausys tiek nuo situacijos rinkose, tiek nuo naujojo koronaviruso poveikio viešiesiems finansams ir ekonomikai.
Taip pat nuo šiandien tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui (pradedant užimtumo priemonėmis) bus skelbiami duomenys apie šio ekonomikos skatinimo paketo vykdymą. Ši informacija bus reguliariai atnaujinama ir plečiama.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ INFORMUOJA
2020 m. balandžio 16 d. Startuoja dar dvi valstybės paramos priemonės COVID-19 paveiktoms įmonėms
Siekiant palengvinti dėl COVID19 su finansiniai sunkumais susiduriančiam verslui startuoja dar dvi naujos finansinės priemonės: „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ ir „Portfelinės garantijos paskoloms 2”.
Smulkiajam ir vidutiniam verslui bei fiziniams asmenims, užsiimantiems individualia veikla, nauja finansinė priemonė „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ palengvins galimybę gauti finansavimą ir išsaugoti veiklos tęstinumą verslui, kuris prarado didelę dalį apyvartos. Priemonei įgyvendinti numatyta 50 mln. eurų.
„Verslininkai galės kreiptis į programoje dalyvaujančias finansų įstaigas, kurios paskaičiuos, kiek lėšų įmonei trūksta būtiniausioms veiklos išlaidoms apmokėti, ir išmokės nustatytą sumą. Maksimali paskolos suma gali siekti iki 100 tūkst. eurų. Finansų įstaigas paskoloms reikalingomis lėšomis aprūpins INVEGA“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Paskolos bus skiriamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų bei individualia veikla užsiimančių asmenų išlaidoms finansuoti, tokioms kaip darbuotojų darbo užmokestis, nuoma ar komunalinės išlaidos. Paskolos bus teikiamos individualiems verslininkams bei smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, kurios yra išlaikę bent 50 proc. darbuotojų, palyginti su jų skaičiumi kovo 1 d., kurie 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau kaip 60 proc., ir kurie atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus.
Paskolas bus galima gauti ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui. Šis terminas gali būti pratęstas 36 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo pradinės paskolos sutarties sudarymo dienos. Paskolos gavėjas paskolą turės grąžinti po paskolos išmokėjimo praėjus 6 mėn. pagal paskolos sutartyje nurodytą grafiką.
Paskoloms bus taikoma fiksuota palūkanų norma priklausomai nuo paskolos trukmės: paskoloms, kurių trukmė iki 12 mėnesių (imtinai) – 0,1 proc., paskoloms, kurių trukmė nuo 13 iki 36 mėnesių – 0,19 proc.
Planuojama, kad paskolos nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams bus teikiamos dalimis iki 2020 m. liepos 31 d. Terminas gali būti pratęstas, atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje.
Taip pat netrukus pradės veikti nauja finansinė priemonė verslui „Portfelinės garantijos paskoloms 2”. Nuo šiandien bus atrenkami finansų tarpininkai, kurie formuos portfelius iš verslo rizikingų paskolų ir lizingo sandorių. Tęstinė atranka bus vykdoma iki kol atrinktiems finansų tarpininkams bus paskirstytos visos priemonei skirtos lėšos. Priemonei įgyvendinti numatyta 85 mln. eurų.
„Tikimės, kad pirmuosius finansų tarpininkus pavyks atrinkti kaip įmanoma greičiau ir jau artimiausiu metu priemonė pradės veikti. Priemone, kuri palengvins paskolų ir lizingo sandorių prieinamumą įmonių likvidumui pagerinti, galės pasinaudoti tiek šalyje veikiantis smulkusis ir vidutinis verslas, tiek ir didelės šalies įmonės. Priemonė taip pat suteiks galimybę performinti jau esamų negarantuotų investicinių paskolų, skaitant lizingo sandorius, ir apyvartinių paskolų grąžinimo grafikus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis Žygimantas Vaičiūnas.
Priemone galės pasinaudoti subjektai, kurie dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų: apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 40 proc., nebepakanka lėšų įsipareigojimams dengti ir pasižymi kritiniu likvidumu. Maksimali paskolos suma – 5 mln. eurų.
Paskolos ir lizingo sandoriai pagal priemonę galės būti teikiami ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui. Į portfelį įtrauktos paskolos bei lizingo sandoriai bus garantuojami 80 proc. Garantijos paskoloms ir lizingo sandoriams bus teikiamos ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Šiuo metu veikiančiose ir INVEGA įgyvendinamose priemonėse yra akumuliuota 600 mln. eur. Palūkanų kompensavimui skirta 23,5 mln. Eur. Šiuo metu jau sulaukta 612 paraiškų už 7 mln. eurų. Individualioms garantijoms numatyta 178 mln. eurų, jau panaudota 5,8 mln. eurų. Paskoloms už neapmokėtas sąskaitas numatyta 50 mln. eurų. Jau gautos 166 paraiškos 595,7 tūkst. eurų sumai.
Priemones įgyvendina UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri vykdo ir finansų tarpininkų atranką. Kvietimas ir detalesnė informacija skelbiama www.invega.lt.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ INFORMUOJA
2020 m. balandžio 15 dieną Vyriausybė pritarė pirmajam karantino švelninimo etapui, kuriuo leista dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą tiesioginį įėjimą iš lauko pusės ir galinčioms reguliuoti pirkėjų srautą.
„Matome galimybę palaipsniui atpalaiduoti suvaržymus tam tikriems verslo sektoriams – tą nieko nelaukdami ir darome. Žinoma, jose dirbantys asmenys privalės dirbti griežtai laikydamiesi nustatytų saugumo reikalavimų“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Taip pat leista dirbti stacionariose paslaugų teikimo vietose (prekybos centruose) įsikūrusioms paslaugų įmonėms, tokioms kaip valyklos, raktų gamyba, remonto paslaugos ar pan. Joms netaikomas reikalavimas turėti atskirą įėjimą iš lauko. Paslaugų teikėjams numatomas papildomas ribojimas – tiesioginis kontaktas su klientu turi būti ne ilgesnis nei 20 minučių.
Pramogų ir prekybos centruose esančių ne maisto parduotuvių veikla ir toliau draudžiama. Pirmuoju karantino švelninimo etapu veiklą gali pradėti tie paslaugų tiekėjai, kurių veikloje nėra ilgo kontakto su klientu. Taigi vis dar draudžiama tokių paslaugų, kaip grožio salonų, sporto klubų veikla. Platesnis paslaugų atvėrimas planuojamas vėliau, antruoju etapu.
Vyriausybės sprendimu, tiek ne maisto prekių parduotuvės, tiek įvairių buitinių ir remonto paslaugų teikėjai turės užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kvadratinių metrų vienam pirkėjui tenkantį patalpų plotą arba galimybę vienu metu aptarnauti ne daugiau nei vieną pirkėją.
Visoms tokioms prekybos ir paslaugų vietoms bus taikomi papildomi saugos reikalavimai, kuriuos dar nustatys Sveikatos apsaugos ministerija.
Su Vyriausybės nutarimu Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo galite susipažinti paspaudę šią nuorodą (Galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-04-15).
Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ INFORMUOJA
2020 m. balandžio 8 dieną Vyriausybė pritarė smulkaus ir vidutinio verslo įmonių listingavimo biržoje skatinimui. Nauja priemonė suteiks galimybę mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) galimybę gauti valstybės paramą, pritraukiant alternatyvų finansavimą per kapitalo rinkas bei listinguojant įmonę vertybinių popierių biržoje.
Paprastai Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) susiduria su sunkesnėmis kreditavimo sąlygomis nei didesnės įmonės, įskaitant didesnes palūkanų normas, trumpesnius terminus ir didesnes užtikrinimo priemones. Nauja priemonė „Mažųjų ir vidutinių įmonių listingavimo vertybinių popierių biržoje skatinimas“ suteiks MVĮ galimybę gauti valstybės paramą, pritraukiant alternatyvų finansavimą per kapitalo rinkas bei listinguojant įmonę vertybinių popierių biržoje. Priemonė leis padidinti Lietuvos įmonių skaičių, kurios pritraukia finansavimą naudodamos kapitalo rinkos priemones, užtikrinti alternatyvių finansavimo pritraukimo priemonių prieinamumą, išplėsti MVĮ investavimo galimybes, paskatins institucinį ir privatų investuotojų aktyvumą vietos kapitalo rinkoje.
Paramos priemonė bus teikiama kaip dotacija, kuri bus išmokėta reikalavimus atitinkančioms MVĮ, siekiant padengti iki 50 proc. išlaidų, patirtų besirengiant listingavimui biržoje (pavydžiui, kapitalo struktūros pokyčių vertinimas, kapitalo pritraukimo išlaidos, prospekto rengimas), bei neviršijant paramos, skirtos akcijų ir obligacijų listingavimui, ribos.
Numatytos dotacijos sieks iki 100 tūkst. eurų, listinguojant įmonės akcijas, ir iki 50 tūkst. eurų – obligacijas. Dotacija bus išmokėta įmonei, kuri bus sėkmingai įtraukta į sąrašą ar prekybą „Nasdaq“ Vilnius biržos rinkoje arba alternatyvioje „First North“ platformoje ir jeigu įmonė pritrauks bent 500 000 Eur papildomo kapitalo vertybinių popierių biržoje.
Priemonės įgyvendinimą siūloma pavesti UAB „Invega“, kuri administruotų projektą bei atliktų paraiškų vertinimą. Priemonę numatoma įgyvendinti grįžusiomis lėšomis. Projektas rengiamas kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir LR Finansų ministerija.
Kaip pradėti statybų verslą Lietuvoje steigiant naują įmonę, įkuriant filialą ar teikiant laikinas paslaugas? Enterprise Lithuania parengė specialų leidinį, kuriame patogiai ir vienoje vietoje galite rasti svarbiausią informaciją – nuo verslo plano rengimo, įmonės užregistravimo ar įdarbinimo iki visų reikiamų dokumentų ir paslaugų įkainių.
Sužinokite daugiau: http://bit.do/statybuverslas
How to start a construction business in Lithuania by establishing a new company, a branch or providing temporary services? Enterprise Lithuania has prepared a special document where you can find the most important information in one place – from a business plan preparation, company registration or employment to all necessary documents and service fees.
Find out more: http://bit.do/statybuverslas
Turkijos-Lietuvos verslo forumas
„Versli Lietuva“ kartu su Turkijos užsienio ekonominių ryšių valdyba š. m. sausio 31 dieną organizuoja Turkijos-Lietuvos verslo forumą. Iš Turkijos į Lietuvą atvyks maisto ir gėrimų, informacinių technologijų, tekstilės, turizmo, chemijos pramonės, automobilių dalių bei logistikos sektorių įmonės.
Dalyvavimas šiame renginyje yra unikali galimybė įmonėms ir jų atstovams pristatyti save bei savo veiklas potencialiems partneriams iš Turkijos ir užmegzti naudingus verslo santykius.
Registracija į renginį čia.
Kontaktai pasiteirauti: Lukas Jasaitis, projektų vadovas,
l.jasaitis@verslilietuva.lt, +370-645-49735
Turkijos įmonių sąrašą galite rasti čia.
Preliminarią forumo programą rasite čia.
Daugiau informacijos - https://www.verslilietuva.lt/renginiai/turkijos-lietuvos-verslo-forumas/
