Lankytinos vietos

Visagino savivaldybė – nedidelė, bet labai jauki teritorija. Prieš milijonus metų šia teritorija slinkęs ledynas suformavo unikalų kraštovaizdį, kuris iki šių dienų puošiasi kalvomis ir ežerų akimis. Netoliese – Nemuno ir Dauguvos upių takoskyra, savivaldybės paribyje – didžiausias Lietuvos ežeras Drūkšiai. Pačiame mieste – žavingas Visagino ežeras, kurio smėlėta pakrantė ir ją supantys šilai pasyviai ar aktyviai pailsėti atvilioja ir mažą, ir didelį, ir nuolat čia gyvenantį, ir svečią. Čia idealios sąlygos leisti laisvalaikį mėgstantiems slidinėti, bėgioti, važinėti dviračiu, irkluoti, plaukioti, žaisti tenisą, užsiiminėti kita aktyvia veikla ar tiesiog pasilepinti pirtyje, grožio salone ar, atsitolinus nuo šurmulio, pamąstyti žvejojant, grybaujant, uogaujant...
Laiko tėkmėje susiformavo savita šalies paribio kultūrinė aplinka. Naują šios vietovės kultūros klodą sukūrė miesto statytojai. Daugiakultūrė miesto bendruomenė gali džiaugtis galimybe taip betarpiškai, dalyvaujant renginiuose pažinti kitų tautų kultūras. Darniai čia švenčia armėnų, baltarusių, lenkų, lietuvių, rusų, ukrainiečių, vokiečių bendruomenės. Miestelėnai susitinka Joninėse, Miesto šventėje, kantri muzikos festivalyje „Visagino country“, tautų kultūrų festivalyje „Rudeninės“, tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Visagino atspindys“.

Netikite, kad taip yra? Apsilankykite! Nes čia viskas būtent taip.

	Miesto simbolis   Priešais Visagino savivaldybės administracijos pastatą ant aukštos stelos į plaukiančius debesis išskleidęs sparnus kyla paukštis – pirmasis miesto simbolis. Visaginas iki uždarant IAE atominę elektrinę  buvo vienos iš galingiausių pasaulyje atominių elektrinių palydovas, todėl miesto herbe pavaizduota gervė, heraldikoje nuo seno simbolizuojanti atsargumą ir budrumą.
	Paminklinis miesto akmuo  Pradėjus Ignalinos atominės statybas, pradėti kurti ir naujo miesto planai. 1975 m. vasarą jėgainės statybininkai prie pirmųjų daugiabučių namų pamatų atvežė didžiulį riedulį, kurio kontūrai daug kam primena Lietuvą. Šis riedulys tapo kertiniu miesto akmeniu, o diena (rugpjūčio 10), kai jis čia buvo pastatytas, paskelbta miesto gimimo diena.
	IAE informacijos centras   Daug informacijos apie Ignalinos atominę elektrinę ir jos istoriją galima sužinoti Ignalinos atominės elektrinės informacijos centre. Centras įkurtas 1995 m. liepos mėnesį.
	Etnografijos ir mokyklos istorijos muziejus Muziejuje gausu namų apyvokos daiktų, darbo įrankių, avalynės (medpadžių, kurpių, vyžų). Dėl ekskursijų tartis su muziejaus vadove tel. 8 656 09 775. Daugiau informacijos apie muziejų rasite čia.
	Akvariumų salonas Įkurtas 2000 m. sausio mėn. Akvariumų ekspozicija išdėstyta 140 kv. m plote, kuriame eksponuojami vienuolika 600 litrų talpos, trys 700 litrų talpos, dvylika 80–100 litrų talpos akvariumų. Juose gyvena, auga ir dauginasi daugiau kaip 100 rūšių tropinių kraštų gėlavandenių žuvų. Jaunystės g. 21, Visaginas. Mob. 8 686 15 021
	Visagino Šv. apaštalo Pauliaus parapijos bažnyčia (Santarvės g. 1, Visaginas) Bažnyčia pradėta statyti 1995 metais, pagrindiniai statybos darbai baigti 2001 metais. Tai šiuolaikinės architektūros pastatas su keturkampe varpine.
	Visagino stačiatikių parapijos Šv. Panteleimono cerkvė (Taikos pr. 4, Visaginas) Pastatas pradėtas statyti 1993 m. 2001 m. jis pertvarkytas į cerkvę, kuri buvo pavadinta kankinio ir gydytojo Panteleimono vardu, nes tai vienas iš labiausiai garbinamų šventųjų tarp stačiatikių.
	Visagino stačiatikių parapijos Jono Krikštytojo gimimo cerkvė (Sedulinos al. 73A, Visaginas) Ši cerkvė šiuolaikinės architektūros kūrinys. Tai dviejų aukštų plytų mūro pastatas, baigtas statyti 1992 metais. Cerkvės vieta patogi parapijiečiams, ji yra daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale. Čia vyksta pamaldos, krikštijami parapijiečiai.
	Magūnų kaimo kapinaitės ir koplyčia Magūnų kaimas – viena seniausių Visagino apylinkių vietovių, istorijos šaltiniuose žinoma kaip Breslaujos pavieto gyvenvietė. XVII amžiaus pradžioje čia vyko teismo procesas, jame už raganavimą buvo nuteisti myriop keli vietos gyventojai. Dabartinės kaimo kapinaitės siejamos su Gūrio (Kalnėno) dvarininko Butlerio vardu. 1833 m. čia jis palaidojo savo mažametį sūnelį ir pastatė virš jo kapo koplytėlę. Koplytėlė sumūryta iš lauko akmenų, panaudojant rišamąją medžiagą – kalkes. Medinės dalys nudažytos geltonai ir baltai (aplink duris). Priekinėje (durų) pusėje yra 4 baltai dažytos kolonos. Koplytėlės viršūnę užbaigia mažas kaltinis kryžius – saulutė. Kapinėse yra daug ir įvairių paminklų, kai kurie iš jų – seni (datuojami nuo 1891 m.). Magūnų kaimo kapinaitės ir koplyčia įrašytos į kultūros paveldo objektų registrą.
	Kalviškių kaimo kryžius Vytauto didžiojo 500-osioms mirties metinėms paminėti Neturint archyvinių dokumentų sunku spręsti, kada atsirado kaimas, žinoma tik, kad 1783 m. Breslaujos parapijos vizitacijos knygoje Kalviškiai ir keli artimi kaimai paminėti kaip dvarininko Juzefo Burego valda. Tai yra pirmosios rašytinės žinios apie kaimą. Kartografijoje kaimas pirmą kartą pavaizduotas 1845 m. carinės Rusijos trijų varstų mastelio žemėlapyje.  Kalviškių kaimas įdomus tuo, kad čia gyveno vieni Jakučiai. Kalbininkai Jakučių pavardę randa jau XVI a. dokumentuose. Senovėje Kalviškiai buvo eilinis kaimas, su gatve per vidurį. Nuo seno Kalviškių pašonėje, Užkalviškėje, Petravičių sodyboje buvo kryžius, todėl kalviškiečiai laikė garbės reikalu pastatyti savąjį. Akmenis vežė ir kryžių statė visas kaimas. Statyba vyko ne vienus metus. Nebuvo technikos, todėl teko daryti specialius takus užristi akmenims (kai kurie akmenys svėrė 200–300 kg). Buvo planuota, kad kryžius bus 22 m aukščio, tačiau skubant užbaigti sustota ties 16 m. Kryžius pastatytas Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių sukaktuvėms paminėti.
	Lapušiškės, Sausalio pilkapynas, vad. Žuvėdų kapais Pagal archeologinius radinius jo amžius datuojamas VII–XII a. Išlikusi tik nedidelė dalis iš buvusių pilkapių, kiti suardyti natūralaus gamtos poveikio. Pilkapyne yra 5 pilkapiai (5 smėlio sampilai, išsidėstę nuo 7–10 m iki 20 m, o vienas net iki 50–60 m atstumu vienas nuo kito: trys mažesnieji sampilai 6 m, 7,5 m ir 9,5 m skersmens, o du didžiausi – 12 m ir 13 m skersmens ir, atitinkamai, trys mažesnieji 0,6 m, 0,7 m bei 0,8–0,9 m aukščio, o didieji – maždaug 2 m aukščio. Apie pilkapyną sklinda legendos, kad šiose vietose 1812 m. yra žygiavę prancūzai bei užkasę lobius.
	Poilsio aikštelė Šaškų kaime* Poilsio aikštelė įrengta puikioje vietoje trijų šalių sienų sandūroje (Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos) ant didžiausio šalyje Drūkšių ežero kranto Šaškų kaime. Statant Ignalinos atominę elektrinę čia buvo įsikūręs kareivių miestelis, todėl siekiant išsaugoti vietovės istoriškumą čia palikta senoji danga, įrengtame stende pateikta istorinė medžiaga apie vietovę, čia dirbusius ir gyvenusius žmones. Aikštelėje galima pasigrožėti didžiausiu Lietuvoje ežeru, žvejoti arba tiesiog pailsėti. *Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau minėta poilsio aikštelė yra pasienio ruože, todėl visi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
	Jojimo klubas „Baltas mustangas“ Atvykę į Liaudėnų kaime įsikūrusį žirgyną galėsite ne tik pajodinėti ar pasivažinėti karieta, bet ir surengti nedidelę šeimos šventę. Žirgyne vyksta pažintinės ekskursijos vaikams ir suaugusiesiems. Pasivaikščiojimai su žirgais, sesijos, individualios pamokos, jojimo mokykloje pamokos su draugišku kolektyvu ir tiesiog galėsite gerai praleisti laiką su žirgais.
	Čeberakų, Pasamanės piliakalnis, vad. Bažnyčiakalniu 1993 m. atliekant piliakalnio tyrinėjimo darbus buvo rasta brūkšniuotosios keramikos gabaliukų, tai leidžia datuoti, jog piliakalnis buvo gyvenamas mūsų eros pradžioje. Apie Čeberakų piliakalnį sklando legendos, kad senovėje čia stovėjusi bažnyčia, kuri per šv. Mišias prasmego į žemę, todėl nuo to momento piliakalnį vietiniai žmonės dar vadina Bažnyčiakalniu. Taip pat manoma, kad XX a. pradžioje į piliakalnį vedė akmeniniai laiptai, kuriais buvo galima pakilti į piliakalnį. Vietiniai gyventojai mena čia buvusių laiptų žymes.
	Kukuižės ežero pažintinis takas Šiame take lankytojai gali susipažinti su Kukuižės ežero aukštapelkės ir miško augmenija. Aukštapelkė yra pelkėtuose pušynuose, išsidėsčiusiuose aplink ežerą, kuriuose auga gailiai, viržiai, vaivorai, spanguolės. Joje aptinkama nemažai įvairių vabzdžių, varliagyvių ir roplių rūšių, taip pat galima pamatyti būrius gervių.