Atmintinės

2024 m.

Maisto prekių etikečių kalbos atmintinė

2023 m.

Dokumentų pavadinimų rašymo atmintinė

Kai kurių ženklų rašymo ir tarpų palikimo atmintinė

2022 m.

Nelietuviškų žodžių dėmenų rašymo atmintinė

Atmintinė artėjant šventėms

Su Visaginu bendradarbiaujančių miestų pavadinimų atmintinė

Siekiant suvienodinti kitų šalių vietovardžių rašybą lietuvių kalboje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras rengia ir leidžia žodyną „Pasaulio vietovardžiai“. Išleisti penki tomai: „Europa“ (2006), „Amerika“ (2008), „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“ (2010), „Azija (Afganistanas–Jungtiniai Arabų Emyratai)“ (2012), „Azija (Kambodža–Vietnamas)“ (2014). Žodyno tomai jau suskaitmeninti ir teikiami interneto svetainėje „Pasaulio vietovardžiai“ (adresu http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/), kurioje galima sužinoti, kaip taisyklingai parašyti ir sukirčiuoti užsienio šalies vietovardį. Šioje interneto svetainėje galime pasitikrinti ir su Visaginu bendradarbiaujančių miestų pavadinimų rašybą ir kirčiavimą.

• Armavỹras (Armėnijos Respublika)
• Daũgpilis (Latvijos Respublika)
• Krãslava (Latvijos Respublika)
• Navojì (Uzbekistano Respublika)
• Slavùtyčas (Ukraina)
• Var̃mės Lìdzbarkas (Lenkijos Respublika)
• Zámbruvas (Lenkijos Respublika)

Parengta pagal Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete http://pasaulio-vardai.vlkk.lt.

Atmintinė dėl simbolinių pavadinimų rašymas

Simboliniai pavadinimai – viena iš pagrindinių tikrinių pavadinimų rūšių (šalia tiesioginės reikšmės pavadinimų) – rašomi kabutėse ir paprastai vartojami su gimininiu žodžiu. Tai pavadinimai, kurie vartojami perkeltine reikšme.

Šiais pavadinimais gali būti pavadinami įvairių rūšių objektai: įmonės, įstaigos, organizacijos, prekybos centrai, sporto ir meno kolektyvai, projektai, programos, iniciatyvos, akcijos, kampanijos, maisto ir kiti gaminiai, paslaugos ir jų planai, dokumentai, renginiai, apdovanojimai ir prizai, meno kūriniai, leidiniai, televizijos bei radijo stotys ir laidos, kompiuterinės sistemos ir programos, žaidimai ir loterijos, interneto portalai, svetainės, tinklaraščiai, paieškos sistemos ir naršyklės, socialiniai tinklai ir pan.

Simbolinių pavadinimų pirmasis žodis bei kiti sudaromieji tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, o visas pavadinimas rašomas kabutėse, pvz.: viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, parduotuvė „Pas Joną“, prekybos centras „Domino“, mozaika „Žmogus ir stichijos“, labdaros ir paramos fondas „Atgaivos sala“.

Simboliniai pavadinimai gali būti rašomi ir be kabučių – juos tekste galima išskirti kitu šriftu, jei nėra rišlaus teksto, gali būti rašoma ir be kabučių, ir neišskiriant kitu šriftu (be kabučių paprastai įmonių, įstaigų, organizacijų simboliniai pavadinimai rašomi iškabose, kur simbolinis pavadinimas spausdinamas kokiu nors išsiskiriančiu šriftu).

Kitų kalbų simboliniai pavadinimai neverčiami, bet kaip lietuviški rašomi su kabutėmis arba išskiriami kitu šriftu.

Parengta pagal leidinį „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“ (parengė Rasuolė Vladarskienė, Palmira Zemlevičiūtė).

Apie Visagino savivaldybės įstaigų ir įmonių pavadinimus

Įstaigų ir įmonių pavadinimai gali būti sudaromi iš žodžių ar žodžių junginių, turinčių tiesioginę reikšmę arba vartojamų perkeltine reikšme.
Pavadinimai su gimininės reikšmės (įmonės bendrinį vardą reiškiančiais) žodžiais yra tiesioginės reikšmės, ne simboliniai, ir rašomi be kabučių. Tokie yra visų Visagino savivaldybės įsteigtų viešųjų įstaigų pavadinimai:

• VšĮ Visagino ligoninė;
• VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras;
• VšĮ Visagino ekonomikos plėtros agentūra;
• VšĮ Visagino turizmo plėtros centras;
• VšĮ Visagino edukacijų centras;
• VšĮ Visagino sporto ir rekreacijos centras;
• VšĮ Visagino krepšinio mokykla;
• VšĮ Visagino futbolo centras;
• VšĮ Visagino graikų-romėnų imtynių centras.

Tiesioginės reikšmės pavadinimai linksniuojami, taigi viešojoje įstaigoje Visagino ekonomikos plėtros agentūroje, viešosios įstaigos Visagino edukacijų centro, į viešąją įstaigą Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrą ir pan.
Visagino savivaldybės įmonių pavadinimai sudaryti iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme, ir rašomi su kabutėmis:

• AB „Visagino mechanizacija“;
• UAB „Visagino būstas“;
• UAB „Visagino energija“.

Simboliniai pavadinimai, einantys su gimininiais žodžiais, paprastai nelinksniuojami (bent jau oficialiojoje vartosenoje), pvz.: akcinės bendrovės „Visagino mechanizacija“ ataskaita, uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“ direktorius ir pan.
Įstaigų ir įmonių pavadinimai oficialiuose dokumentuose vartojami su teisinės formos nuoroda, kuri paprastai trumpinama, pvz.: Dalyvauti VšĮ Visagino krepšinio mokyklos surengtame turnyre. Gautas UAB „Visagino energija“ prašymas. Pritarta VšĮ Visagino turizmo plėtros centro ataskaitai.

Dažniausios savivaldybės administracijos darbuotojų rengiamų teisės aktų projektų kalbos klaidos

Rašybos klaidos

Įstaigų, įmonių ir organizacijų tiesioginės reikšmės pavadinimų, susidedančių iš dviejų ir daugiau žodžių, tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide. Kiti žodžiai rašomi mažosiomis raidėmis, išskyrus į pavadinimą įeinančius tikrinius daiktavardžius. Sutrumpintų ilgesnių tiesioginės reikšmės pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, pvz.:
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija – Kultūros ministerija.
Visomis didžiosiomis raidėmis rašomi aukščiausiųjų valstybės valdžios ir tarptautinių institucijų pavadinimai, pvz.:
Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, Jungtinių Tautų Organizacija.
Pareigų pavadinimai rašomi mažąja raide, pvz.:
Vadovaudamasi tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu.
Dokumentų pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, pvz.:
Visagino savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. TS-231 „Dėl Atleidimo nuo dalies Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto nuomos mokesčio tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.
Tarp ribas žyminčių žodžių ar skaitmenų rašomas brūkšnys be tarpų (ne brūkšnelis), pvz.:
2019–2020 mokslo metų, Dėl Visagino savivaldybės 2018–2020 metų strateginio veiklos plano pakeitimo.

Skyrybos klaidos

Išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais, pvz.:
Vadovaudamasi Visagino savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-70 „Dėl Visagino savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“), 8 ir 9 punktais <...>.
Šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais, pvz.:
Pareigybė reikalinga prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Visagino savivaldybės turtas. Nenumatyta, kokius veiklos rezultatus bendrovė turi pasiekti.

Kitos klaidos

Rišliame tekste asmenvardžiai gramatinami, pvz:
Įgalioti Visagino savivaldybės merą Erlandą Galaguzą.

jam (=jo) nesant
atitikti reikalavimams (=reikalavimus)
atitikimo (=atitikties) reikalavimams
atstovauti savivaldybę (=savivaldybei)
tame tarpe (=iš jų; tarp jų)
viso (=iš viso)

Patvirtintos Lietuvių kalbos skyrybos taisyklės

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178) patvirtino Lietuvių kalbos skyrybos taisykles. Daugiau nei dešimt metų (nuo 2006 m.) galiojusios Privalomosios ir Pasirenkamosios skyrybos taisyklės buvo suskirstytos atsižvelgiant į skyrimo būtinumą. Naujame nutarime taisyklės vėl suvienytos sintaksinių reiškinių ar ryšių pagrindu, bet privalomoji ir pasirenkamoji skyryba išlieka, tik išdėstoma atskirais punktais. Naujai patvirtintos taisyklės patikslintos, papildytos, jose pateikiama daugiau pavyzdžių. Kartu su taisyklėmis rengiamas skyrybai skirtas leidinys su gausiais taisyklių komentarais turėtų pasirodyti netrukus.

Lietuvių kalbos skyrybos taisykles rasite čia: http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/suvestines-nutarimu-redakcijos/lietuviu-kalbos-skyrybos-taisykles-suvestine-redakcija 

Visagino savivaldybės gyvenamųjų vietovių pavadinimų abėcėlinis sąrašas

Teikiame sukirčiuotų Visagino savivaldybės gyvenamųjų vietovių pavadinimų sąrašą. Pirmiausia nurodomas gyvenamosios vietovės pavadinimas, toliau kirčiuotė ir gyvenamosios vietovės vardas vardininko linksniu.

Ažùkalviškės k. (1) Ažùkalviškė
Babrū̃šos k. (2) Babrūšà
Čeberakų̃ k. (34b) Čeberakaĩ
Drūkšìnių k. (2) Drūkšìniai
Julionių̃ k. (3) Juliónys
Julìškės k. (2) Julìškė
Kálviškių k. (1) Kálviškiai
Kárlų k. (1) Kárlos
Lapušìškės k. (2) Lapušìškė
Magū́nų k. (1) Magū́nai
Makarãvo k. (2) Makarãvas
Mantvilų̃ k. (3b) Mantvilaĩ
Petrìškės k. (2) Petrìškė
Ramýbės k. (1) Ramýbė
Serbiejìškės k. (2) Serbiejìškė
Skrytẽlių k. (2) Skrytẽliai
Stabatìškės vs. (2) Stabatìškė
Šaškų̃ k. (4) Šaškaĩ
Tiltẽlio k. (2) Tiltẽlis
Tumelìnos k. (2) Tumelinà
Vìsagino m. (1) Vìsaginas

Sutrumpinimai
k. – kaimas
m. – miestas
vs. – viensėdis

Atmintinė dėl reklamos ir viešųjų užrašų kalbos

Išorinės reklamos ir viešųjų užrašų tekstai turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Valstybinės lietuvių komisijos nutarimų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. Leidimų įrengti išorinę reklamą Visagino savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. ĮV-E-313, 9 punkte nurodyta, kad išorinės reklamos projektas turi būti suderintas su Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriumi.
Projektus derina vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Lina Dainienė (Parko g. 14, 222 kab., tel. (8 386) 61 213, el. p. lina.dainiene@visaginas.lt).
Pagal Išorinės reklamos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, iškaba – ant (prie) reklaminės veiklos subjekto buveinės pastato arba reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos įrengiamas reklaminis įrenginys, ant kurio pateikiama informacija: reklaminės veiklos subjekto pavadinimas ir (arba) reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikomas ant reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų pateiktas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas.
Iškaboje taip pat gali būti nurodytas prekių ženklas, emblema, darbo laikas, reklaminės veiklos subjekto (fizinio asmens) vardas, pavardė.

Pagrindiniai teisės aktų reikalavimai, susiję su išorinės reklamos ir viešųjų užrašų kalba:

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas:

• 17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.
• 18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.
• 23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas:

• 5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas:

1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes.
2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“:

1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.
2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

   ---

Atmintinė dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016 m. gegužės 26 d. priėmė protokolinį nutarimą Nr. PN-3 „Dėl rekomendacijos „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, reglamentuojantį galūnių dėjimą prie nelietuviškų asmenvardžių.
Autentiški asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Autentiški asmenvardžiai negramatinami, kai vartojami nerišliame tekste – ne sakinyje, ne žodžių junginyje: afišose, knygų antraštėse, adresuose, rekvizituose, sąrašuose, blankuose, skliaustuose šalia adaptuotų asmenvardžių ir pan.
Kaip ir ankstesniame nutarime išlieka tie patys trys gramatinimo būdai – galūnės dėjimas po apostrofo, tiesiogiai prie asmenvardžio kamieno ir keičiant baigmens balsę ar kitoje kalboje esančią galūnę sava galūne. Tik gerokai pasikeičia tų būdų taikymo galimybės: tarkim, galima gramatinti galūnę rašant po apostrofo ar tiesiogiai po baigmens, pavyzdžiui: Ivanov (Ivanovas) – Ivanov’as, Ivanov’o, Ivanov’ui... arba Ivanov – Ivanovas, Ivanovo, Ivanovui... Po apostrofo galūnės dedamos siekiant asmenvardžio tikslumo; kai tikslumas nėra svarbus ir siekiant grafinio paprastumo, jos dedamos tiesiai prie baigmens arba jį keičiant.
Primename, kad rišliame tekste pridedant lietuviškas galūnes gramatinti būtina tiek autentiškus, tiek adaptuotus svetimos kilmės asmenvardžius ir vietovardžius.
Daugiau informacijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje www.vlkk.lt 

Atmintinė daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams

Daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams neretai kyla klausimas, ar jiems taikomi Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimai.
Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos yra juridiniai asmenys, jiems galioja visos Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos, taikomos Lietuvos Respublikoje veikiančioms organizacijoms.
Primename, kad Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnyje nurodoma, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius ir techninius dokumentus tvarko valstybine kalba. 5 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba.
Įstatymo 17 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose.
Vadinasi, visa bendrijos dokumentacija, tiek saugoma organizacijos viduje, tiek pateikiama kitoms Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, privalo būti valstybine kalba (arba su vertimu į valstybinę kalbą).
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 500 straipsnį, valstybinės kalbos nevartojimas raštvedyboje ir susirašinėjant šalies viduje užtraukia baudą užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
Pagal minėto kodekso 501 straipsnį, juridinių asmenų dokumentų nevalstybine kalba arba be vertimo į valstybinę lietuvių kalbą pateikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, užtraukia baudą dokumentus pateikusių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

Atmintinė dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016 m. gegužės 26 d. priėmė protokolinį nutarimą Nr. PN-3 „Dėl rekomendacijos „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, reglamentuojantį galūnių dėjimą prie nelietuviškų asmenvardžių.  Autentiški asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Autentiški asmenvardžiai negramatinami, kai vartojami nerišliame tekste – ne sakinyje, ne žodžių junginyje: afišose, knygų antraštėse, adresuose, rekvizituose, sąrašuose, blankuose, skliaustuose šalia adaptuotų asmenvardžių ir pan. Kaip ir ankstesniame nutarime išlieka tie patys trys gramatinimo būdai – galūnės dėjimas po apostrofo, tiesiogiai prie asmenvardžio kamieno ir keičiant baigmens balsę ar kitoje kalboje esančią galūnę sava galūne. Tik gerokai pasikeičia tų būdų taikymo galimybės: tarkim, galima gramatinti galūnę rašant po apostrofo ar tiesiogiai po baigmens, pavyzdžiui: Ivanov (Ivanovas) – Ivanov’as, Ivanov’o, Ivanov’ui... arba Ivanov – Ivanovas, Ivanovo, Ivanovui... Po apostrofo galūnės dedamos siekiant asmenvardžio tikslumo; kai tikslumas nėra svarbus ir siekiant grafinio paprastumo, jos dedamos tiesiai prie baigmens arba jį keičiant. Primename, kad rišliame tekste pridedant lietuviškas galūnes gramatinti būtina tiek autentiškus, tiek adaptuotus svetimos kilmės asmenvardžius ir vietovardžius.
Daugiau informacijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje www.vlkk.lt 

Atmintinė, kaip kirčiuoti taisyklingai: Visaginas ir atominė

Vartojame, atrodo, tik žodžius – Visaginas ir atominė, tačiau kalboje išgirsi įvairių jų variantų: Visaginas, Visaginas, atominė, atominė... Abu šie žodžiai yra pirmosios kirčiuotės, o tai reiškia, kad kirčiuojami pastoviai, t. y. visuose linksniuose kirčio vieta lieka nepakitusi:

Dabartiniu vardu mūsų miestas vadinasi tik nuo 1992 m. rugsėjo 22 d. Daug senesnis Visagino ežero pavadinimas, pirmą kartą paminėtas 1525 m. Alberto Goštauto pasirašytame dovanojimo akte, kuriuo Visagino ežeras perduotas Daugėliškio parapijai.

Prisiminkime šių žodžių kirčiavimą, patys kalbėkime taisyklingai ir klystantį pamokykime.

Atmintinė dėl didžiųjų raidžių rašymo valdžios įstaigų ir pareigų pavadinimuose

Oficialūs valstybinės valdžios įstaigų pavadinimai prasideda tikriniu šalies vardu – Lietuvos Respublika. Kiti pavadinimą sudarantys daiktavardžiai yra bendriniai, todėl rašomi mažąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Taip pat rašomi ir neoficialūs pavadinimai su santrumpomis, pvz.: LR finansų ministerija, LR švietimo ir mokslo ministerija, LR generalinė prokuratūra. Kai vartojamas trumpesnis įstaigos pavadinimas, tada didžiąja raide rašomas pirmasis jo žodis, pvz.: Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Generalinė prokuratūra. Mažąja raide rašomas tik pavadinimas, sutrumpintas iki apibendrintos reikšmės žodžio, pvz., ministerija, prokuratūra. Aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų, taip pat svarbiausių tarptautinių organizacijų pavadinimų visi žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos Seimas (neoficialiai – Seimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Vyriausybė), Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir pan. Pareigų pavadinimai – prezidentas, ministras, direktorius – rašomi mažosiomis raidėmis, pvz.: Neseniai vyko prezidento rinkimai; Įsakymą pasirašė švietimo ir mokslo ministras. Tačiau stilistiniais sumetimais aukščiausių pareigūnų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Dėl veiksmažodžio „talpinti“

Ar taisyklingas pasakymas „patalpinti internete“?

Ne, netaisyklingas. Žodis talpinti reiškia „daryti, kad tilptų“, pvz.: Dobilus talpinome į daržinę, žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“. Internete vieta (bent jau kol kas) neribojama, todėl kalbant apie informacijos dėjimą į internetą žodis talpinti netinka.
Pavyzdžiui, Nauja studijų programa greitai bus patalpinta (taisoma paskelbta, skelbiama) internete. Nuotraukas reikėtų patalpinti įmonės tinklalapyje (taisoma įdėti į įmonės tinklalapį). Savivaldybės strateginis planas yra patalpintas interneto svetainėje (taisoma paskelbtas, skelbiamas svetainėje, įdėtas į svetainę ar pan.); žr. L. Murinienė. Ar galima informaciją talpinti internete? // Gimtoji kalba, 2005, Nr. 4, p. 10.

Ar galima „talpinti, patalpinti skelbimą į laikraštį“?

Negalima. Veiksmažodis talpinti nevartotinas reikšme „dėti, spausdinti“, pvz., laikraštyje. Todėl pasakymas talpinti, patalpinti skelbimą į laikraštį taisomas taip: dėti, įdėti skelbimą į laikraštį; spausdinti, išspausdinti skelbimą laikraštyje.