Svetainės struktūra Versija neįgaliems
lt
en ru

XVI tarptautinis monospektaklių festivalis ATSPINDYS

Spalio 6 d.

18.00 val. Visagino kultūros centro salės „Draugystė“ scenoje (scenoje aktorius kartu su žiūrovais, Parko g. 7)

Kristijonas Siparis „MANO TĖVYNĖ – PRIE JO ŠIRDIES...“ (Lietuva)

Monospektaklis apie Joną Basanavičių ir jo gyvenimo meilę

Rež. Eglė Tulevičiūtė (teatras „Arbatvakariai“)

            Idėjos autorė ir režisierė – Eglė Tulevičiūtė, vaidina – Kristijonas Siparis ir Lina Krasnovaitė, grimo dailininkė – Dalia Jovaišienė, kostiumų dailininkai – Zita Gustienė, „Filigrania“.

       Teatras „Arbatvakariai“ – tai nepriklausoma teatro studija, alternatyviose erdvėse pristatanti istorinį bei kultūrinį Lietuvos paveldą.

            Arbatvakaryje „Mano Tėvynė – prie jo širdies“ išvysite dar nepažintą Joną Basanavičių ir sužinosite apie jo lemtingą meilę čekų vokietaitei Gabrielai Eleonorai Mohl (1863–1889 m.). Atsiminimuose jis rašė: „Ir aš nė manyti nemaniau, kad mano širdžiai teks pergyventi vieną svarbiausių momentų visame mano gyvenime – karštą meilę… Tai buvo geriausia ir gražiausia žmona pasaulyje… Po Elės mirties aš tapau seniu, ligotu žmogumi, kuo ne invalidu…“

            Aktorius Kristijonas Siparis apie šį vaidmenį sako: „Mano, kaip aktoriaus, pagrindinė užduotis (gal net savotiška misija) – grąžinti žmogiškąjį žavesį šiai fundamentaliai ir labai spalvingai istorinei figūrai, padėti jai nusikratyti chrestomatinio šleifo...“

            Vida Girininkienė apie spektaklį rašė: „Drįsiu teigti, kad spektaklyje svarbiausia ne J. Basanavičiaus veikla, nors ji taip pat minima, bet K. Sipario sukurtas ir išgyventas J. Basanavičius. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai tik išorinis panašumas. (…) Kristijonas-aktorius ramus, jis juk gydytojas. Turintis humoro jausmą. „Ar yra jūsų tarpe beviltiškų ligonių?“ –­ netikėtai paklaus. „O štai jums vaistas nuo visų ligų“, – pasakys gal kiek nuobodžiaujančiam, įsprausdamas į rankas J. Basanavičiaus vaistą vos ne nuo visų ligų – obuolį. Juk diplomatija, ramybe, nekonfliktiškumu ir garsėjo J. Basanavičius Vilniuje, kur tikrai netrūko intrigų ir nesutarimų. Žiūrovai, o šiuo atveju – arbatvakario svečiai, pagal tradiciją savi, nors čia ir nepažįstami, tampa paprasto žmogiško gyvenimo liudytojais (...)“.

Spektaklio trukmė 1.30 val.

Spalio 7 d.

18.00 val. Visagino kultūros centro salė „Draugystė“ (Parko g. 7)

FESTIVALIO ATIDARYMAS. Andrius Bialobžeskis ir „Vilniaus arsenalas“ „AŠ PAŽINAU KARALIŲ TAVYJE“ (Lietuva)

Poezijos ir muzikos spektaklis pagal Vytauto Mačernio kūrybą

Šis poezijos ir muzikos spektaklis – jau ne pirmas aktoriaus, skaitovo Andriaus Bialobžeskio ir kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ bendras darbas. Anksčiau sukurtas teatralizuotas koncertas „Apie žvėris ir žmones“, skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, džiaugsmingai ir entuziastingai sutinkamas visoje Lietuvoje. Šįkart aktorius, puikus lietuvių poezijos žinovas ir interpretuotojas, charizmatiškasis A. Bialobžeskis su kameriniu ansambliu pakvies į vieno jauniausių lietuvių poezijos klasikų Vytauto Mačernio jautrų ir trapų jausmų bei išgyvenimų pasaulį. „Aš pažinau karalių tavyje“ – poezijos, V. Mačernio laiškų ir muzikos spektaklis, skirtas šiemet minimoms V. Mačernio 100-osioms gimimo metinėms.

Dalyvauja:

aktorius Andrius Bialobžeskis                                                                                                                                                                  

kamerinis ansamblis VILNIAUS ARSENALAS

Laima Šulskutė (fleita),Rolandas Romoslauskas (altas), Sergejus Okruško (fortepijonas)                                                                                                                                                                                        

Skambės Ludwigo van Beethoveno, Francis Poulenco, Ástoro Piazzollos kūriniai.

Spektaklio trukmė 50 min.

19.30 val. Visagino kultūros centro salė „Sedulina“ (Vilties g. 5)

Sakalas Uždavinys „DABAR MANY VISAI KITA UGNIS“ (Lietuva)

Samuelio Becketto dramos „Paskutinė Krepo juosta“ motyvais

Režisierius – Saulius Varnas

Scenografė – Laura Luišaitytė

Scenografė - stažuotoja – Viktorija Venckutė

Šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas

Garso operatoriai – Fausta Pilkaitė

– Domantas Kutkaitis

Vaizdo operatorius – Vidmantas Fijalkauskas

Vaidmenys ir atlikėjai:

Krepas – Sakalas Uždavinys,

– Vidas Petkevičius

Jaunasis Krepas ir jo balso įrašai magnetofono juostoje – Vidmantas Fijalkauskas

Violončelininkė – Elena Daunytė

Premjera – 2021 05 30

Beckettas savo kūryboje suranda savitą formą, tolimą nuo įprastų mūsų lūkesčių ir tradicinių pastebėjimų. Kas mums iš pirmo žvilgsnio jo kūriniuose gali pasirodyti beprasmiška ir absurdiška, galiausiai suvokiame, kad tik tai ir galėjo būti ta vienintelė prasmė, kuri dar yra įmanoma visatoje, kurioje žmogaus kaip subjekto sąmonės patirtis egzistuoja tarsi įstrigusi laike… galbūt todėl jo dramaturgijoje vien tik juokas gali tapti tuo intelektualiu triumfu prieš materialų absurdą, o savęs neigimas – savęs patvirtinimu. Becketto pjesės ir yra sukurtos iš tokių paradoksų... Pirmenybę jis visada teikia pasyviems veikėjams, kurie bando įprasminti vis absurdiškesnę savo egzistenciją ir stengiasi išlikti tame pasaulyje, kuriame trūksta meilės bei įprasmintų santykių.

Krepas bando išsižadėti pasaulio ir meilės – bando įvykdyti tai, kas neįmanoma – jis bando egzistuoti be žmogiškumo ir nori pabėgti iš kosmoso, o tuo pačiu ir išlikti jame. Krepo bandymas atsisakyti meilės – tai tarsi pačios egzistencijos atmetimas ir savo autentiškumo išdavystė. Todėl jis vis sugrįžta prie frazės „įsileisk mane“ – grįždamas prie tos paskutinės savo patirties, kai paskutinį kartą paniro jo siela į jos sielą… kai įvyko ta egzistencinė bendrystė.

Viename iš laiškų S. Beckettas rašė, kad negalima žinoti, ar meilė turi kažkokią transcendentinę reikšmę… Krepas taip pat negali žinoti šių dalykų. Beckettas pasakytų, kad niekas iš mūsų to negali žinoti. Autorius atskleidžia mums Krepo egzistavimo akiratį, kurį supa nežinojimas ir paslaptis visais aktualiausiais egzistencijos klausimais.

Spektaklio trukmė 1.05 val.

21.00 val. Visagino kultūros centro salės „Draugystė“ scenoje (scenoje aktorė kartu su žiūrovais, Parko g. 7)

Neringa Bulotaitė „KAS NEBIJO VIRDŽINIJOS VULF?“ (Lietuva)

Rež. Antanas Jasenka

OKT / Vilniaus miesto teatras

Scenografija – Giedrė Brazytė

Muzika – Vidmantas Bartulis, Antanas Jasenka

Idėjos autorė – Neringa Bulotaitė

Dramaturgija – Audra Baranauskaitė

Videoprojekcija – Džiugas Katinas

Grimas – Dalia Jovaišienė

Vaidina – Neringa Bulotaitė

Premjera – 2021 m. gegužės 7 d.

Tai nėra egzorcizmo seansas, nors labai panašu. Nes ką gi daryti, jei jautiesi tarsi apsėsta? Apsėsta kito žmogaus, jo gyvenimo, jo kūrybos? Tas žmogus – tai Virdžinija Vulf, garsioji rašytoja, į kurią vis bandai įsikūnyti, kad galų gale išsilaisvintum. Tačiau to nepakanka – tam, kad seansas įvyktų, būtina negailestinga akistata su savimi. Nebijoti Vidžinijos? Pirmiausia reikia nebijoti savęs.

Spektaklio trukmė 1 val.

Spalio 8 d.

17.30 val. Visagino kultūros centro konferencijų salė „Sedulina“ (Vilties g. 5)

Pip Utton „EINŠTEINAS“ (Didžioji Britanija, spektaklis anglų kalba)

Britų aktorius virtuozas Pip'as Utton'as, jau ketvirtį amžiaus pats rašantis savo spektaklių tekstus bei pats juos atliekantis, kaip niekas kitas geba įkūnyti scenoje išskirtines istorines figūras. Jis persikūnija į kerinčias asmenybes, prikausto žiūrovų dėmesį ir nepaleidžia iki spektaklio pabaigos. Dickensas, Chaplinas, Hitleris, Margaret Thatcher, Churchillis, Casanova – visus juos jis yra prikėlęs gyvenimui scenoje. Šįkart jį išvysime kaip Albertą Einsteiną.

Utton'o metamorfozė – stulbinanti, nuo mažyčių išvaizdos pokyčių vedanti prie rimto vokalinio ir fizinio persikūnijimo. Ne savo noru pramintas „bombos tėvu“, spektaklio Albertas Einsteinas leidžia dirstelėti į savo gyvenimą – kaip fiziko teoretiko, sutuoktinio, žydo ir, kaip įprasta Utton'ui – žmogaus.

Utton’o monologas tariamai struktūruojamas kaip paskaita, bet jos temos – labai plačios ir tarsi padrikos, tačiau kiekvienas anekdotas ar prisiminimas parinktas tikslingai, nes viskas susipina tarpusavyje į fiziką, šeimą, Hitlerio ir nacių Vokietijos šešėlį ir atominio karo grėsmę, kuriai netiesiogiai davė pradžią Einsteinas, kai jo grynai teorinis darbas sulaukė praktinių pritaikymų.

Einšteino kaip mokslininko ir kaip žmogaus nẽsėkmės, pripažintos istorinių įvykių fone, sudaro spektaklio pasakojimo perspektyvą, kurioje matomi ir nenusisekusios santuokos bei prastų santykių su vaikais atšvaitai – mokslininko auka, kurią teko sudėti veržiantis prie intelektinių atradimų, aprėpusių fotoelektrinį efektą, Brauno judėjimą ir pagaliau reliatyvumo teoriją.

Spektaklyje Einsteinas ragina publiką užsimerkti ir dalyvauti jo minčių eksperimentuose, o aktorius Utton'as šitaip pabrėžia, kad bet koks teatro spektaklis – tai vaizduotės aktas ir scenoje, ir žiūrovų salėje, ir šis gebėjimas yra galingesnis nei vien tik žinios: „Logika gali jus nuvesti nuo A prie B, bet vaizduotė gali nuvesti jus visur.“

Pip'as Utton'as – nuolatinis didžiausio pasaulyje menų festivalio „Edinburgh Fringe“ dalyvis, buvęs valdybos vicepirmininkas. Su savo monospektakliais gastroliuoja po visą pasaulį.

Spektaklio trukmė 1 val.

18.30 val. Visagino kultūros centro salė „Sedulina“ (Vilties g. 5)

Isaac Pekar „MENDELIS KNYGIUS“ (Izraelis, spektaklis rusų kalba)

Pagal Stefano Cveigo to paties pavadinimo novelę

Laisvoji teatro studija, Izraelis

Režisierius, Laisvosios teatro studijos vadovas – Rusijos nusipelnęs meno veikėjas Aleksandras Michailovas (Александр Михайлов)

Dailininkė – Marija Michailova (Мария Михайлова)

Isaac Pekar (Исаак Пекарь) – teatro ir kino aktorius, studijas baigęs Sankt Peterburge, po repatriacijos į Izraelį vaidinęs Haifos, Tel Avivo, Jeruzalės teatruose, filmavęsis kino filmuose bei serialuose.

            Stefano Cveigo novelės „Mendelis knygius“ herojai pirmą kartą atgyja scenoje.

            XX a. pradžios Viena galėjo pasididžiuoti daugybe talentingų asmenybių, o greta jų švytėjo ir Jakobo Mendelio vardas. Fenomenalus žinių kaupėjas, kurio atmintyje knibždėjo kone visos kada nors išleistos knygos, Mendelis gyveno vien tik knygų pasaulyje. Ir jo gyvenimo prasmė, ir laimė gimdavo iš bendravimo su knygomis. Tačiau viskas negrįžtamai pasikeitė, prasidėjus karui. Knygų genijus susidūrė su Molochu...

            Visus spektaklio vaidmenis spektaklyje virtuoziškai atlieka Issac'as Pekar'is. Tiksliais štrichais aktorius akimirksniu charakterizuoja kiekvieną personažą, pasitelkdamas tiek draminio, tiek lėlių teatro išraiškingas priemones ir pademonstruodamas aukščiausio lygio aktorinę techniką.

Spektaklio trukmė 1 val.

20.00 val. Visagino kultūros centro kino salė (Parko g. 7)

Jelena Bogdanovič „JOSIFAS, MARINA IR ANA. DIDIEJI POETAI IR LIETUVA“ (Lietuva, spektaklis rusų kalba)

Lietuvos rusų dramos teatro aktorė Jelena Bogdanovič monospektaklyje „Josifas, Marina ir Ana“ („Ką mums dovanoja įkvėpimas, arba Brodskio, Cvetajevos ir Achmatovos pėdomis Vilniuje“) atskleidžia Vilniaus istorijas, apie kurias mažai kas žino, tai yra – didžiųjų XX amžiaus Rusijos poetų istorijas, kurios rutuliojosi ir Vilniuje. „Čia kaip pasakoje: pasuksi į dešinę – atsidursi palėpėje pas Cvetajevą, į kairę – ant kelių klūpo Achmatova, eisi tiesiai – susidursi su pačiu Brodskiu. O greta jų – tie niekam nežinomi žmonės, kurie reikiamu momentu buvo šalia ir pasiūlė petį atsiremti, padėjo žodžiu ar darbu: užmiršta mokytoja, kuklus kunigas ar paprasta šeima, radusi ir išsaugojusi mums poeto laiškus... Mus visus – poetus ir paprastus žmones, gyvuosius ir mirusiuosius – sieja dvasinis troškulys. Apie tai mano spektaklis. Ir, žinoma, jame skamba trijų mano mylimų poetų eilės,“ – taip savo naują scenos kūrinį pristato aktorė Jelena Bogdanovič, spektaklio kūrybos nuotaikas perteikusi ir poetine forma – eilėraščiu:

Vilnelė, Vilnius, gatvės linkis

(Čia nors eilėraščius rašyk) –

Kultūros miestas, gal tik Rilkė

Čia nesilankė dar nėsyk,

Tad apie jį lyg ir nebylios

Gatvelės, skverai, sodai, va,

Tik Josifo čia žingsniai tylūs

Po kupolu tebėr, eiva

Ten, kur nelaimė – Dievo dovana.

Kur verksmas Anos, kai išlydi vyrą:

Likimo smūgio siaubą Madonà

Tikėjimu nustelbs, ir tyras

Palėpės Parnase atgis, dievaž,

Marinos linkstantis šešėlis.

Bet išdainuosiu, ką regėjus aš

Tiktai vėliau, iš sapno tai iškėlus!

Spektaklio trukmė 1 val.

21.00 val. Visagino kultūros centro salės „Draugystė“ scenoje (Parko g. 7)

Mikola Bičuk „KODĖL ŽMONĖS NE...?“, (Ukraina, spektaklis rusų kalba)

Pagal Sergejaus Astrachancevo pjesę

„Theatrum mundi“, Ukraina

Režisierius Jevgenijus Sidorenko (Евгений Сидоренко)

Vaidina Mikola Bičuk (Николай Бичук)

            Mikola Bičuk'as – Ukrainos teatro ir kino aktorius, muzikantas. Vaidino Černigovo jaunimo teatre, šiuo metu – Černigovo srities Taraso Ševčenkos akademinio muzikinio ir dramos teatro aktorius.

            „Kodėl?“ – tai klausimas, kurį labai dažnai užduodame sau ir kitiems. Tarp tūkstančių „kodėl?“ yra ir tokių, į kuriuos atsakyti neįmanoma. Kodėl? KODĖL! Kodėl žmonės ne...? Ši istorija – ne išimtis. Tai jauno žmogaus, susipainiojusio gyvenime ir visiškai juo nusivylusio, istorija. Žmogaus, kuris jau užlipo ant stogo ir nusprendė nuo jo nušokti. Užtenka vieno žingsnio, ir jis pabėgs iš šio liūdesio, nusivylimo, beprasmybės... Bet namo stogas – gera vieta susivokti ir suprasti, kam atėjai į šį pasaulį, atrasti naują prasmę, tiesiog pasikalbėti... Su kuo? Su jam gyvybę išgelbėjusiu... Dievu? Nuskambės klausimai, kuriuos kiekvienas žmogus sau kelia, tik bijo garsiai ištarti. Šis įvykis aukštyn kojom apvers jauno žmogaus gyvenimą.

Spektaklio trukmė – 1 val.

Spalio 9 d.

14.00 val. Visagino kultūros centro salė „Sedulina“ (Vilties g. 5)

MONOMARATONAS

Tomas Šečkus „PRAEINA DIENA“ (Lietuva)

Luigi Pirandello novelių „Praeina diena“ ir „Sušvilpė traukinys“ motyvais

Režiserius: Luca Vassos

Aktorius: Tomas Šečkus

Šviesų dailininkas: Pijus Vasiliauskas

Vaizdo projekcijų kūrėjas: Vytautas Narbutas

Garsistė: Auksė Jurevičiūtė

Kostiumų dailininkė: Ramunė Juknytė

Kompozitorius: Skomantas Duoplys

Iš italų kalbos vertė Ieva Frigerio

„Praeina diena“ – tai monospektaklis, sudarytas iš dviejų trumpų novelių: ,,Praeina diena“ ir ,,Sušvilpė traukinys“, kurių autorius yra Nobelio premijos laureatas Luigi Pirandellas. Pasirodymo metu pasakojama apie žmogų, vidury nakties staiga išmestą iš traukinio ir atsidūrusį mažame nepažįstamame miestelyje. Jis nieko neprisimena, net ir to, kas jis yra. Vis dėlto atrodo, jog kiti miesto žmonės jį pažįsta. Po truputį jis pradeda pastebėti detales ir jungti taškus. Beluka – tai jo vardas – paprastas buhalteris, visada toks rimtas, toks „normalus“, toks įprastas, dieną ir naktį

dirbantis du skirtingus darbus, kad išgyventų ir duotų tai, ko trokšta jo žmona, mama ir dukros. Vieną naktį, visiškai išsekęs, Beluka išgirsta tolumoje švilpiantį traukinį. Šis paprastas įvykis dramatiškai atveria jo vaizduotę ir jis pradeda fantazuoti, ,,keliauti‘‘ tuo traukiniu. Nuo tos dienos jo gyvenimas pradeda keistis ir jis nebegali gyventi kaip anksčiau.

  1. Pirandellas teigia, jog žmogus yra per daug kompleksiškas, kad būtų suprastas: jis gyvena nuolat balansuodamas tarp savo aistrų ir socialinių normų, tarp to, kuo jis svajoja tapti ir kaip jį mato aplinkiniai. Ar mūsų svajonės ir lūkesčiai yra mūsų realybės dalis? Kas yra tikra, o kas ne? Kas yra tiesa? Kaip Bertoldas Brechtas ir Samuelis Beckettas, taip ir Pirandellas neduoda atsakymų į klausimus, kuriuos kelia. Jo tikslas yra įrodyti gyvenimo reliatyvumą ir galiausiai – absurdiškumą.                 

Šis pasirodymas – tai teatro ir vaizdo projekcijų derinys, kurio metu bus galima

matyti pagrindinio veikėjo prisiminimų ir fantazijų vaizdus, persipinančius su aktoriaus

pasakojimu scenoje.

Spektaklio trukmė – 1 val.

15.30 val. Visagino kultūros centro salės „Draugystė“ scenoje (Parko g. 7)

MONOMARATONAS

Andra Kavaliauskaitė „9.18“ (žiūrovų amžius 16+)

Elektrosiurrealistinė pasaka pagal tikras paauglių istorijas

Alytaus miesto teatras

Dokumentika: Emilija, Inga, Mindaugas, Andrius, Kornelija, Naglis, Gabrielė, Austėja, Aleksas, Maksimas, Edvinas, Neda, Laima, Gabija, Emilija, Linas, Haroldas, Lukas, Markas – Sergėjus, Adomas Režisūra, dramaturgija: Andra Kavaliauskaitė Muzika: Adas Gecevičius Vizualizacijos: Violeta Mackialo Kostiumų dizainas: „Between LAB“ Choreografija: Miglė Praniauskaitė

Trukmė: 1 val. 10 min. Premjera: 2020 m. rugsėjo 9 d.

            Pasaulį pasiekė žinia: prieš tris dešimtmečius gimė Žvejys, kuris keliaudamas iš namų į namus, iš miesto – į miestelius, iš kaimelių – į kaimelius, iš vieno žemyno – į kitą, renka paauglių istorijas ir jas perpasakodamas kitiems, įgyvendina savo pagrindinę misiją: išklausyti ir perduoti žinią jį sutikusiems, pas jį ir Medelį atkeliavusiems.

            Daugelis Žvejo išgirstų istorijų ne vienam praeiviui nuskambėdavo kaip pasaka, kaip dirbtinė gėlė, kuri nieko bendra neturi su realybe ir tikrumu. Tik Žvejas ir istorijų herojai žino: kartais tai, kas nuskamba kaip didžiausia pasaka, yra stipriausia realybė, kuri ne tik greta mūsų, ji – įsišaknijusi mumyse.

            Prievarta, psichologinis ir fizinis smurtas artimoje aplinkoje, manipuliacija ir patyčios – temos, kuriomis Žvejys prakalba sava kalba. Jautria, šviesia, bet tuo pat atvira ir aštria, nieko neslepiant, neužglaistant. Tiesa, paauglių istorijas Žvejys perpasakoja savaip. Taip, kaip geba jo širdis: pasakomis. Niekur negirdėtomis ir tikromis.

            9.18 – talpina šias, pagal tikras paauglių istorijas sukurtas, siurrealistines pasakas: „TRYS SESERYS“,  „GENEROLŽUDYS“,  „7 RUDENYS, PAVASARIAI, VASAROS IR 6 ŽIEMOS“,   „TILTAI“,  „KVĖPAVIMAS Į DELNUS“. Vieno monospektaklio metu nuskamba dvi pasakos, taip suteikiant žiūrovui galimybę ir kitąkart susitikus su Žveju, išgirsti likusias, dar neišgirstas.

„Žmonės dažnai nori paklausti, bet tyli. Žmonėms skauda, bet tyli. Nori pasakyti kažką gražaus, bet tyli. Nori atsiprašyti, apkabinti, bet…

Bet tam esu aš ir mano Medelis, kad iš tų tylų suverptume garsą.

AR PASAKA GALI BŪTI TIKRA?

Spektaklio trukmė 1 val.

17.00 val. Visagino kultūros centro kino salė (Parko g. 7)

MONOMARATONAS

Wojciech Kowalski HOMOSOVIETICUS (Lenkija, spektaklis lenkų kalba)

Pagal Michailo Zoščenkos ir Bulato Okudžavos kūrybą

„Teatr Wojtka“, Lenkija

Pjesės autorius, režisierius, atlikėjas: Wojciech Kowalski

Scenografija: Yola Nykowska

Dainų tekstai ir muzika: Bulatas Okudžava

Akordeonu groja: Michał Pilarski

Monospektaklis pagal žymaus rusų rašytojo, satyrinių kūrinių autoriaus Michailo Zoščenkos kūrybą, kurioje vaizduojamas Rusijos porevoliucinių metų miesčionių smulkmeniškumas. Ypatingą atmosferą spektakliui suteikia gruzinų kilmės poeto, rusų autorinės dainos pradininko Bulato Okudžavos dainos, kurioms akompanuojama akordeonu. 2018 m. aktorius Wojciech Kowalski ir jo teatras „Teatr Wojtka“ už šį spektaklį buvo apdovanoti „Złota Misa Borowiny“ apdovanojimu Lenkijos Horyneco-Zdrojaus teatro festivalyje. Spektaklyje aktorius pateikia savo asmeninę M. Zoščenkos ir B. Okudžavos kūrinių interpretaciją, suteikdamas jai saviironiškai skambantį pavadinimą – „Homosovieticus“. Juokdamiesi iš M. Zoščenkos kūrinių miesčionių, juokiamės patys iš savęs.

Spektaklio trukmė 1 val.

18.30 val. Visagino kultūros centro salė „Sedulina“ (Vilties g. 5)

MONOMARATONAS

Peter Brajerčík „MORALINĖ BEPROTYBĖ“ (Slovakija, spektaklis slovakų kalba su subtitrais lietuvių kalba)

Umberto Eco romano „Prahos kapinės“ motyvais

Rež. Júlia Rázusová

Prešovo nacionalinis teatras, Slovakija

            Visus spektaklio vaidmenis

            Tai Umberto Eco romano įkvėpta monodrama, kurioje jos bendraautoris aktorius Peter'is Brajerčík'as žengia į pogrindinį dezinformacijos pasaulį. Pjesės centre – moderniųjų laikų banditas, išreiškiantis šiuolaikinę Europos realybę. Jis varto tiesą kaip jam patinka, bet jo gyvas humoro jausmas sukelia mūsų simpatiją. Šiaip ar taip, jis puikiai žino, kokie yra vokiečiai, amerikiečiai ir netgi slovakai. Netgi tada, kai yra neteisus, jį sunku pagauti už žodžių. Štai kodėl šis personažas kažkur visuomenės paribiuose gali  skelbti savo iškraipytą tiesą.

             Šis spektaklis, pastatytas Prešovo nacionaliniame teatre, vadovaujant režisierei Júliai Rázusovái, Slovakijoje 2019 m. pelnė Naujosios dramos festivalio pagrindinį prizą ir 2020 m. –prestižinį Slovakijos teatro apdovanojimą „Dosky“. Kūrinys aštriai iškelia mintį, kaip lengva manipuliuoti visuomene, kuri linkusi patikėti netikrais faktais, apgaulėmis ir sąmokslo teorijomis vien tik tam, kad pateisintų savo pačios antisemitizmą, nacionalizmą. Tačiau „Moralinė beprotybė“ įvertinta ne tik už aukštos kokybės inscenizaciją, humorą bei geografines sienas peržengiančią temą. Aktorius Peter'is Brajerčík'as scenoje veikia įtraukdamas įvairias kliūtis, kurios padidina spektaklio dinamiką ir taikliai pabrėžia jo žinią.

             Spektaklio režisierė Júlia Rázusová yra ir šio spektaklio inscenizacijos bendraautorė. Dirbusi daugelyje Slovakijos teatrų, 2018 m. ji pelnė „Dosky“ apdovanojimą už geriausią sezono režisūrą – spektaklį pagal Joëlį Pommeratą „Dviejų Korėjų susijungimas“.

Spektaklio trukmė 1 val.

20.00 val., Visagino kultūros centro salė „Draugystė“ (Parko g. 7)

MONOMARATONAS

Birutė Mar „MOTINOS PIENAS“ (Lietuva)

Pagal Noros Ikstenos romaną

„Solo“ teatras

MOTINOS PIENAS pagal Noros Ikstenos romaną (iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė)

Inscenizacijos autorė, režisierė ir atlikėja – Birutė Mar

Kompozitorius – Antanas Kučinskas

Dailininkė – Indrė Pačėsaitė

Choreografė, režisierės asistentė – Sigita Mikalauskaitė

Videodailininkas – Karolis Bratkauskas

            Birutės Mar naujasis spektaklis „Motinos pienas“ kuriamas žinomos šiuolaikinės latvių rašytojos Noros Ikstenos romano motyvais. Tai motinos ir dukters istorija sovietinėje Latvijoje 1969–1989 metais, o taip pat – šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki Nepriklausomybės paskelbimo. Viskas labai atpažįstama ir Lietuvos skaitytojui bei žiūrovui – ir sovietinė mokykla, ir stingdantis sistemos negailestingumas, ir artėjančios laisvės nuojauta…

            Spektaklyje B. Mar kuria du vaidmenis – motinos ir dukters. Motina – gydytoja, tremtinio dukra, iš kurios sovietų valdžia atima viską: ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei prasmę. Jos dukra – mamos priešingybė, iš prigimties kupina gyvenimo geismo. Tai pasakojimas apie emocinę ledo sieną, kuria motina atsitveria nuo dukters – iš meilės ir noro apsaugoti. Apie nemeilę, kuri kaip išsigelbėjimas; apie aplinką, kur nuodais virsta viskas – netgi motinos pienas.

  1. Mar – viena iš iškiliausių Lietuvos monospektaklių kūrėjų, 2018 m. įkūrusi SOLO teatrą. Nuo 1998 m. su monospektakliais keliauja po visą pasaulį, tarptautiniuose festivaliuose pelnydama pagrindinius prizus. 2018 m. apdovanota Lietuvos valstybės apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, 2020 m. – LR Vyriausybės kultūros ir meno premija.

21.00 val. Visagino kultūros centro salė „Sedulina“ (Vilties g. 5)

FESTIVALIO UŽDARYMAS

XV tarptautinio monospektaklių festivalio „Atspindys“ Grand Prix laimėtojas

Aleksandras Rubinovas „MANO TĖVAS“ (Lietuva, spektaklis rusų kalba)

Pagal Stanislovo Rubinovo atsiminimus

Inscenizacijos autorius, režisierius ir atlikėjas – Aleksandras Rubinovas

Kompozitorius – Faustas Latėnas, spektaklyje taip pat skamba žydų liaudies muzika

Premjera įvyko 2019 m. gruodį

            Spektaklis „Mano tėvas“ pasakoja unikalią aktoriaus tėvo Stanislovo Rubinovo (1930–2013) gyvenimo istoriją. 1941 m. liepos pradžioje Paneriuose sušaudė S. Rubinovo tėvą, o sūnus Stanislovas su motina, nepaklusę ir nenuėję į getą, buvo priversti iki 1944 m. slapstytis Vakarų Baltarusijos miškuose. Išsikasę žeminę gyveno duobėje, nuolat kentė badą, šaltį, ne kartą jiems tik per plauką pavyko išvengti mirties... Tai stebuklinga išgyvenimo istorija.

            Šio spektaklio herojus Stanislovas Rubinovas – žymus Lietuvos dainininkas, teatro režisierius, dainavęs Kauno muzikiniame teatre, sukūręs apie 50 vaidmenų (daugiausia pagrindinių) operose, miuzikluose, muzikinėse komedijose, o 1976 m. įkūręs Kauno jaunimo muzikinę studiją, iš kurios 1986 m. išsiplėtojo Kauno kamerinis teatras (1990–2005 m. Kauno jaunimo kamerinis teatras), dirbęs jo meno vadovu ir režisieriumi.

            Spektaklio „Mano tėvas“ kūrėjas ir atlikėjas Aleksandras Rubinovas tęsė ir tebetęsia savo tėvo S. Rubinovo darbus: nuo 1980 m. vaidino tėvo vadovaujamame Kauno kameriniame teatre, buvo vienas iš jos režisierių, nuo 2014 m. meno vadovas. Nuo 2009 m. Kaune rengė tarptautinio vieno aktoriaus teatro festivalį „MonoBaltija“. Reikšmingus vaidmenis sukūrė monospektakliuose „Judas Iskarijotas“ (1993 m., pagal L. Andrejevą), P. Süskindo „Kontrabosas“ (2002 m.), „Neūžauga“ (2005 m., pagal P. F. Lagerkvistą), „Spektaklis po spektaklio“ (2006 m., pagal W. Shakespeare’ą), E. Radzinskio „Koba“ (2010 m.).

Spektaklio trukmė 1 val.

Bilietai parduodami: Visagino kultūros centro „Draugystės“ pastato patalpose (Parko g. 7), www.bilietai.lt

Abonementai parduodami tik Visagino kultūros centro „Draugystės“ pastato patalpose.

Abonementų kiekis ribotas.

Dėl ekstremalios situacijos reikalavimų renginiai ir šventės bus organizuojami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų saugumo principų.

Galimybių pasas arba jį atitinkanti dokumentas yra privalomas šio festivalio atributas.

Viešinimo tikslais bus fotografuojama ir filmuojama.

Papildoma informacija tel. 8 682 13868


Komentarai

Vardas
El. paštas
Komentaras
Apsaugos kodas

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.

{{msg}}

{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy-MM-dd'}}
{{comment.comment}}

Aktualios rubrikos

Visagino savivaldybė. Visos teisės saugomos © 2018 Sprendimas: UAB "Fresh Media"