Verdenietės dalyvavo mokymuose-stovykloje „Auginkime mokslininką gamtinėje aplinkoje“

Rugpjūčio mėnesį vyko Baltijos jūros projekto ir GLOBE programos stovykla. Tarptautiniuose projektuose dalyvaujantys entuziastai susirinko geriau susipažinti tiek vieni su kitais, tiek ir su Lietuvos pajūrio gamta. Į Klaipėdą komandos susirinko iš visos Lietuvos. Tris dienas trukusios stovyklos metu netrūko įvairių pažintinių veiklų po atviru dangumi.

Šioje stovykloje-mokymuose dalyvavo ir Visagino „Verdenės“ gimnazijos komanda: Miglė Pertylaitė, Vakarė Kulytė, Livija Jatkevičiūtė (mokytoja Danguolė Savičienė). Pajūrio regioniniame parke vyko edukacijos. Viena iš jų – turistinis žygis pajūriu. Žygio metu buvo tyrinėjami jūros gyventojai samangyviai, grundalai, vėžiagyviai, įvairios fosilijos. LMNŠC metodininkas Tomas Pocius pasakojo apie būtent šioje vietoje, prie Olando kepurės, jo paties rastą arklio kaulo fosiliją. Šiam radiniui yra bent 39 tūkstančiai metų! Žygio metu lankytasi „Memel-Nord“ pakrantės artilerijos baterijoje. Turistinis žygis baigėsi ant Kukuliškių piliakalnio. Nors piliakalnis datuojamas dar 800–500 m. pr. m. e., mokslininkai jį atrado vos prieš penkerius metus. Daug įdomių dalykų nutiko ir per kitas stovyklos dienas. Įsimintinas pažintinis Tyrų pasivaikščiojimo takas, kuris prasideda nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo. Ypač sužavėjo pažintis su jėgos aitvarų sportu Svencelėje! Pakelti į orą didįjį aitvarą panoro du stovyklos drąsuoliai. Paskutinę stovyklos dieną stovyklautojai praleido Klaipėdos universitete. Klaipėdos universitete archeologas prof. habil. dr. Vladas Žulkus papasakojo apie savo tyrimus, vykdomus jau per dvidešimt metų. Sužinota ne tik apie Baltijos jūros dugne gulinčius nuskendusius laivus, bet ir apie senovinį ten slūgsantį mišką, apie tūkstančius metų bylojančius durpių klodus ir apie ežeruose gulintį piliakalnių palikimą.

Livija: „Man labiausiai patiko eiti Tyrų taku ir tyrinėti mėlynsparnį vabzdį tarkšlį. Ypač nustebino medžių dydis ir aukštis“.

Miglė: „Man įdomiausia buvo turistiniame žygyje tyrinėti visokius jūros gyventojus ir dalyvauti vakarais su stovyklos draugais protmušiuose“.

Vakarė: „Labiausiai man likęs įspūdis – tai ėjimas pelkėtu žygio maršrutu. Bijojau pargriūti  ir pamesti batus. Patiko susidraugauti su vyresniaisiais mokiniais iš kitų Lietuvos vietų“.