Dažnas mūsų žino apie smulkiosios motorikos lavinimo svarbą, apie tai, kad aktyvinant pirštukų pagalvėles skatinamas kalbos vystymasis. Taigi, jei lavės pirštai – lavės kalba. Ir kuo vaikas daugiau dirbs su savo dar nelabai paklusniais pirščiukais, tuo kalba taps suprantamesnė.
Projektą „,Pirštukai padeda kalbėti“ vykdyti pradėjome dar lopšelyje. Žaidėme „Kū-kū“, „Virė virė košę“, „Katutes“ ir kitus pirštukų žaidimus. Dėl eiliuotos, ritmiškos kalbos vystėsi kalbos tempas, ritmiškas kvėpavimas, klausa, atmintis. Vaikus traukė eiliuotos kalbos gyvumas, emocionalumas – pradėjus žaisti tokius pirštukų žaidimus vaikai prisijungdavo savaime, be jokio išankstinio nustatymo ar nurodymo. Vėliau sekėme pasakas pasitelkiant pirštukines lėles, darėme įvairius meninės raiškos darbelius, žaidėme žaidimus, kurie reikalauja pirštukų darbo, bet tuo pačiu stimuliuoja kalbinius gebėjimus. Sėkmingam projekto plėtojimui reikalingos priemonės, žaidimai.
Su savo pagaminta priemone „Surask ir pavadink“ dalyvavau respublikinėje mokytojų parengtų priemonių fotografijų parodoje „Jei piršteliai netingės, tai žodeliai suskambės“. Buvo naudinga pasidalinti ir pasisemti kūrybinių idėjų iš kolegių, ieškančių naujovių kokybiškesniam vaikų ugdymui. Džiugu, kad tokia veikla suteikė vaikams džiaugsmo, gerų emocijų ir tuo pačiu skatino išmokti naujų žodžių, kalbėti sakiniais, pasakoti, juk vaikų pirštų judesių lavinimas yra vienas svarbiausių faktorių, stimuliuojančių kalbos vystymąsi, darantis įtaką geresniam artikuliacinės motorikos išsivystymui, rankos pasirengimui rašyti, ir didinantis galvos smegenų žievės darbingumą.
Visagino lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vyresnioji auklėtoja Rita Skromnienė
Komentarai
{{msg}}