Per metus, dėl nelaimių vandenyje, Lietuvoje mes vidutiniškai netenkame 135 žmonių. 2016 m. Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis Europos Sąjungoje užfiksuoti 5537 nuskendę žmonės, arba 1,1 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Nuo pat 2013 m., kai buvo pasiektas skendusių žmonių antirekordas – 6090 nuskendę žmonės, – tokių nelaimingų atsitikimų skaičius nuolat mažėja. Tačiau liūdnoji dalis ta, kad ne visos bendrijos narės gali džiaugtis šia statistika. Didžiausi mirtingumo rodikliai buvo užfiksuoti būtent Lietuvoje, kur 2016 m. nuskendo 6,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų, ir Latvija su 6,1 skenduolio 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šios statistikos viršūnėje yra jau ne pirmus metus, o situacija, skirtingai negu likusioje ES, ne gerėja, o blogėja. 2015 m. nuskendimų skaičius siekė 6,02 žmogaus 100 tūkst. gyventojų, Lietuva užėmė antrą vietą po Latvijos. Situacija nepagerėjo ir 2017, ir 2018 m., kai mirė atitinkamai 5,0 ir 5,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Dar vienas faktorius, parodantis problemos mastą, yra lytis. Vyrai skęsta gerokai dažniau nei moterys. 2018 m. buvo užfiksuota 9 mirtys 100 tūkst. vyrų, o moterų skaičius buvo daugiau nei 3 kartus mažesnis – 2,5 mirties 100 tūkst. moterų. Kaip vieną pagrindinių tokios statistikos „kaltininkų“ galima įvardyti pomėgį vartoti alkoholinius gėrimus prie vandens telkinių – ši praktika ypač paplitusi tarp vyrų. Iš 2017 m. atviruose vandens telkiniuose atsitiktinai nuskendusių 142 žmonių (iš jų 107 buvo vyrai ir 35 moterys) net 62 proc. (80 asmenų, iš jų 70 vyrų ir 10 moterų) buvo apsvaigę nuo alkoholio. Primename, kad vartoti alkoholį paplūdimiuose Lietuvoje draudžia įstatymai – už tai gali grėsti baudos nuo 100 iki 300 eurų, o pakartotinai nusižengus – nuo 300 iki 900 eurų.
2015–2019 metais ugniagesiai gelbėtojai atliko 2040 darbų vandenyje ir ant ledo. Šių iškvietimų rezultatas: ugniagesiai ištraukė 677 skenduolius, iš jų 37 vaikus, bei spėjo išgelbėti 298 gyventojus, iš jų 48 – vaikus.
Komentarai
Komentaras išsiųstas
*comment_error*
{{msg}}