Sušilus orams gyventojai vis dažniau renkasi poilsį gamtoje ir prie vandens telkinių. Prasideda aktyvus maudymosi vandens telkiniuose sezonas, deja, bet šiemet Lietuvoje vanduo pasiglemžė jau 34 gyvybes (pernai per tą patį laikotarpį – 30). Ugniagesių dėka buvo išgelbėta 13 skendusių žmonių (pernai per tą patį laikotarpį – 23).
Taip pat labai svarbu prisiminti, kad sausas ir tvankus oras, didina gaisringumo riziką, o, kad mėgavimasis vasara būtų malonus ir nesukeltų papildomų rūpesčių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Visagino priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba siūlo prisiminti saugaus elgesio prie vandens telkinių taisykles ir atkreipti dėmesį į tai, kaip reikėtų elgtis gamtoje, kad sumažinti gaisrų kilimo riziką.
Kaip elgtis vandenyje
- Nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų prie vandens telkinių.
- Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
- Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
- Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
- Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
- Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
- Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
- Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir kt.).
- Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
- Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
- Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Kaip elgtis, kad neužsidegtų miškas
- Dažniausiai miškų gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę rusenantį laužą. Miške gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti greitai.
- Ypač didelį pavojų miškams kelia deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti medžius, esant sausam ir karštam orui. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.
- Draudžiama naudotis techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, netvarkingais elektriniais, benzininiais, dujiniais, dyzeliniais darbo įrankiais. Kibirkštys gali uždegti sausą žolę, miško paklotę.
- Nepalikite šiukšlių, stiklo šukių, tepaluotų skudurų, buitinių ar statybinių atliekų.
Būkime labai atsargūs pramogaujant prie vandens telkinių, saugokime gamtą ir nesudarykime sąlygų įvykti nelaimei!
Informacija: Visagino priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
Komentarai
{{msg}}