Per du šių metų mėnesius šalyje kilo 1104 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 1174 gaisrai, šiemet jų kilo 6,0 proc. mažiau. Tai mažiausias dviejų mėnesių gaisrų skaičius per 20 metų.
Sausio–vasario mėnesiais gaisruose šiemet žuvo 19 žmonių, o 24 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisruose žuvo 2 gyventojais, arba 11,8 proc., daugiau. 2022 m. per du mėnesius gaisruose žuvo 17 žmonių. Gaisruose žuvo 15 vyrų ir 4 moterys, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 68 metai.
Gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, priežastys: septyni gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 4 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 1 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų, 1 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), 2 – dėl kitų priežasčių. Dar 2 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Per šių metų pirmuosius 2 mėnesius Visagino savivaldybėje, gyvenamosiose patalpose kilo 3 gaisrai ( 2022 m. - 4 gaisrai) iš kurių 1 – bendro naudojimo vietose, 2 – bute (nebuvo įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai), kurių metu žuvusiųjų ir traumuotų pavyko išvengti, bet vienas sąmoningas pilietis buvo išneštas ir perduotas medikams apžiūrėti.
Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko 13 gelbėjimo darbų, iš jų: 10 kartų – pagalba specialiosioms tarnyboms, 3 kartai – medžio šalinimo darbus, kelyje.
Visagino mieste pagrindinės gaisrų priežastys: 2 – neatsargus elgesys su ugnimi, 1 – neatsargus rūkymas.
Lietuvoje žiema eina į pabaigą ir šylant orams, dauguma vandens telkinių tebėra pasidengę ledu. Nemažai žmonių vis dar renkasi pramogas ant užšalusių vandens telkinių. Be bebaimių poledinės žūklės mėgėjų ant ledo susigundo lipti ir vaikai. Lietuvoje per 2022m. ugniagesiai gelbėtojai vyko 367 kartus atlikti gelbėjimo darbus vandenyje ir ant ledo. Deja, bet neišvengta ir 118 nuskendusiųjų. Dalis žmonių nuskęsta ne maudymosi sezono metu – įlūžus ledui. Pagrindinės skendimo priežastys: vaikų nepriežiūra, nemokėjimas įvertinti pavojaus, jo nepaisymas arba ignoravimas, žinių apie saugų elgesį ant užšalusių vandens telkinių stoka, nemokėjimas plaukti, neapribotas patekimas prie vandens telkinių, galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas, alkoholio vartojimas.
Primename, kad šylant orams ledas vandens telkiniuose ima tirpti itin sparčiai.
- Ledo storis greit mažėja, tampa porėtas ir netvirtas.
- Atitirpsta prie kranto ir nėra saugu ant jo užlipti.
- Pavojus slypi tose vietose, kur anksčiau buvo daug sniego, taip pat ten, kur matosi įtrūkimai, nelygumai, vandens srovės, balos ir tirpstantis sniegas.
Ką daryti įlūžus?
- Nepasiduokite panikai! Greitai ištieskite rankas į šalis, kad galėtumėte išsilaikyti ant vandens paviršiaus.
- Laikykite galvą iškėlę virš vandens. Būtinai nusimeskite kuprinę. ŠAUKITĖS PAGALBOS.
- Jeigu, bandant išlipti iš eketės ledas lūžta, reikia laužyti tol, kol pasieksite tvirtesnį ledą.
- Išlipus iš eketės, šliaužkite arba ridenkitės į tą pusę, iš kurios atėjote.
- Atsistokite tik pasiekę tvirtą ledą, nesiilsėkite, bet kiek įmanoma greičiau pasiekite vietą, kur galėsite persirengti ir sušilti.
Kaip gelbėti įlūžusį?
- Pirmiausia įvertinti situaciją ir nerizikuoti savo gyvybe.
- Pastebėję įlūžusį žmogų, šaukdami parneškite, kad skubate jam į pagalbą. Nedelsdami skambinkite bendrajam pagalbos centrui 112 arba paprašykite aplink esančių žmonių tai padaryti.
- Neduoti skęstančiajam rankos, nes galima taip pat įlūžti. Nesiartinti prie žmogaus arčiau kaip 10 m atstumu.
- Skęstančiajam paduokite tai, ką turite po ranka: lazdą, lentą, šaliką, storą virvę, automobilio vilkimo lyną – kad skęstantysis galėtų įsikabinti.
Būkite budrūs ir atsakingi!
Komentarai
{{msg}}