Svetainės struktūra Versija neįgaliems
lt
en ru

Negalima sudeginti ugnies, paskandinti vandens, užpūsti vėjo ir sunaikinti tiesos: miesto šventė 2019 rugpjūčio 8 d. 16 val.

Visagino viešoji biblioteka (Taikos g. 52) miesto šventės renginių kontekste organizuoja naujų galimybių bibliotekoje pristatymą. Kažkam iš apsilankiusiųjų amerikiečių įvardijamų 583 bibliotekininkams priskiriamų kompetencijų vienos bus senos, kitiems – naujos. Bus pasakojama ir apie visai naujai įgyvendintus dalykus, siautės viską matantis dronas, pasakojama, ką ir kodėl pasaulis žino apie Visaginą ir kas per svarbumas tenka kraštotyriniam darbui. Tai lyg pažintinė ekskursija, kuri prasidėjusi gaivinančiu mineralinio vandens puodeliu pagrindinio įėjimo foje keliaus per bibliotekos sales, pasakos apie darbus, estetinius potyrius ir baigsis garuojančia kava...
Bibliotekos darbuotojams ypač malonu, kad bibliotekoje savo darbus kuriantis Visagino tapytojų klubas „Kvadratas“ būtent rugpjūtyje minintis savo veiklos dvidešimtmetį ir renginyje eksponuos savo darbus. Klubas vienija apie 20 dailininkų: 2002 m. savo darbus eksponavo I. Aržanovskis, J. Atamanenko, N. Atamanenko, M. Balan, A. Denisenko, A. Dolgušinas, O. Kiričenko, O. Kovilina, N. Naimušinas, K. Narakaitė, A. Narakienė, A. Osneckaja, A. Poluchina, O. Udovenko, bet kuriančiųjų skaičius nuolat kinta. Klubas atstovauja įvairioms dailės sritims – nuo realizmo iki avangardo.   
Tikslai: propaguoti vaizduojamąjį meną kaip asmenybės dvasinio progreso priemonę; organizuoti Visagino menininkų dalyvavimą dailės parodose; sudaryti sąlygas savamoksliams vyresnės kartos Visagino dailininkams bendrauti ir bendradarbiauti su kuriančiu meną miesto jaunimu; teikti dailės paslaugas miesto gyventojams. „Kvadratas” ne kartą dalyvavo parodose Visagine, Vilniuje, Utenoje, Molėtuose, Joniškyje, Kupiškyje, Anykščiuose, Švenčionyse, Ignalinoje, dviejose tarptautinėse parodose Daugpilyje, buvo apdovanoti diplomais. Klubas „Kvadratas“ yra išleidęs kalendorių su savo dailininkų darbų reprodukcijomis. Tai didžiulis klubo vadovo Andrejaus Denisenko nuopelnas. Jis ne tik miestui daug kuo nusipelnęs pilietis, kraštotyrinio darbo tyrinėjimo subjektas, bet jau nuo 2014 m. konsultuoja Vilniaus dailės akademijos AMM poskyrį Visagine bei dėsto meno mokslus suaugusiems.
Apsilankiusieji pamatys įvairiausias knygų parodas iš miesto ir bibliotekos, šiemet mininčios 40-etį, istorijos, praktinių patarimų, sužinos, kad joje įgytas skaitytojo bilietas ne tik galioja visose šalies bibliotekose, bet ir yra viena iš nedaugelio specialiųjų lėšų kaupimo priemonių... Renginio metu nuotaiką spalvins moterų vokalinis ansamblis „Vėtrungė“, vadovaujamas V. Sinkevič. Jis dabar bene populiariausias apylinkėse, labai intensyviai koncertuojantis, o kadangi kildina save iš Didžiasalio, tai ir įvairiausias nedėmesio negandas išgyvenęs, kūrybos sparnų nenuleidęs, puikus populiarumo pavyzdys mokyklų muzikos mokytojams.
Apžiūrėję naujai įkurtą Komunikacijos salę įvertinsite, ar nereikia savivaldybei skirti daugiau lėšų kitakalbės periodikos užsakymui, patalpų pritaikymui, taip reikalingos knygų saugyklos kūrimui ir, tikimės, rinksitės čia diskutuoti miestui aktualiais, politiniais bei demokratijos, estetinio poveikio bei kitais klausimais. Joje galės muzikuoti išmanantieji, muzikos mokyklos nelankantieji turės galimybę susipažinti su pradedančiųjų menu, rodysis kolekcijų turėtojai. Salėje galima žiūrėti visuomenei aktualias laidas, aptarti ekranizuotus literatūros kūrinius. Šios salės įkūrimą dalinai finansavo (800 Eur) Britų ambasados Lietuvoje pagalba. Numatoma, kad renginyje lankysis ir veiklą palaimins Aistė Jonušaitė - šios ambasados „Active Citizens“ programos komunikacijos vadovė.
Įdomi Jono Grundos, kaip asmens, kraštotyrinė situacija. Kas tampa geografinės vietovės kraštiečiu? 1-žmogus, gimęs, augęs ir veikiantis joje; 2-žmogus, gimęs, augęs, bet veikiantis kitur; 3-žmogus gimęs, augęs kitur, bet veikiantis toje vietovėje... P. Jonas lyg ir trečiosios kategorijos atstovas (jos reikšmingumu nenusileidžia viena kitai), nes yra Visagino psichikos sveikatos centro darbuotojas, gimęs Ignalinoje. Jis - skulptorius ir tapytojas, dėl savo pašaukimo drįsęs nemažai pakovoti. Arba kitaip – išdrįsęs atrasti save kuriantį. Jo saviraiškos įvairovę liudija daugybė darbų. Jonas išpuošė Ignalinos miestą, apylinkes savo meno kūriniais – fontanu, skulptūromis „Ramybė“, dviratininkas (šalia savivaldybės), didžiulėmis lelijomis, Palūšėje, Antalksnėje, miesto ženklais pakelėse ir kt.. Su draugu R. Žieviu sukūrė garsųjį „Kelininką“, dalyvauja menininkų projektuose. Bene pirmasis įkūrė privačią galeriją „Skaptukas“, priima grupes. J. Grundos pagaminti mediniai baldai, medžio paveikslai, suvenyrai atsidūrė ne tik kraštiečių, bet ir įvairių Aukštaitijos, kitų Lietuvos miestų erdvėse. J. Grunda sako, kad „Gyvename skubos pasaulyje, kuriame bėgama nuo tikrovės, todėl vienas iš sunkiausiai pasiekiamų dalykų – harmonija su gamta ir aplinka. Gamta nėra skirta pirmiausia atlikti kokias nors funkcijas. Gamta pirmiausia yra graži. Grožis maitina. Mūsų sielos nepaprastai geidžia tokio maisto. Moters kūnas yra vienas gražiausių Dievo kūrinių. Kaip sakė Viljamas Breikas, „per daug amžinybės vyro akiai“. Jis maitina, teikia gyvybę“ Pagrindinė skulptoriaus kūrybos medžiaga – medis. Formos trapios, tarsi praradusios  savo tvirtumą, žaismingos ir malonios akiai. Daug religinės tematikos. Tiek atlikimo technika, tiek idėjomis J. Grundos darbai modernūs, šiuolaikiški.
2007 m. palikusi mokytojavimo patirtį Ignalinoje, Asta Meškėnaitė išvažiavo į Vilnių ir iki dabar dirba LR Prezidento kanceliarijoje dokumentų skyriaus vyr. specialiste. Savo kūrybinius, meninius poreikius ir gabumus ji pristatys pasakodama apie savo draugą, tapytoją Renijų Pernavą, kurį pažinojo nuo 2007 m. Utenos. Jis p. Astą sužavėjo savo nestandartiniu mąstymu, savarankiškumu, vidine stiprybe, sugebėjimu išgyventi mačius gyvenime ir šilto ir šalto... Ji pristatys Reniju Pernava kaip žmogu ir kaip kūrėją, kaip sūnų, kurio tėvų sodyboje ekranizavo filmą „Laukais ateina ruduo“. Žada ir dovanų atsivežti...
Talentingas dailininkas R. Pernavas (nors ir neturėdamas meninio išsilavinimo) paveikslus pradėjo piešti, būdamas 49 metų. Gaila, kad tai truko tik trejus metus.  Kasdienybėje dažniausiai konfliktuojame patys su savimi, kūryboje išsakome savo chaosą. Kraštutinumuose budintis vidinis konfliktas prašosi būti išgirstas... Anksti mirus mamai, savarankiško gyvenimo mokėsi iš H. Hesės, R. M. Rilkės, V. Vitmeno, O. Chajamo, S. Šemerio, V. Mačernio. S. Dali darbai ir L. Šepečio „Modernizmo metmenys“, dėliojo jo vėlyvos kūrybos savitumą. Vaikystės draugas R. Birieta sakė, kad „Jis niekada neprašė pagalbos, jam tereikėjo, kad suprastume jį. Jis niekada nemeluodavo. Mes visi žinojome, ką jis galvoja apie mus, gal todėl jam mirus pasijutau, lyg būtume netekę savo sąžinės“. Jo kuriamo grožio puoselėtoja p. Asta sako, kad „Negalima sudeginti ugnies, paskandinti vandens, užpūsti vėjo ir sunaikinti tiesos”.
Mūsų bibliotekos darbuotojos taip pasako ir apie biblioteką, nors visažiniai jauni klerkai galvoja, kad visi turi kompiuterius, kad nebėra mokyklinių programų, jaunų šeimų, senų ar neįgalių žmonių (žiūrėkit miesto gyventojų sudėtį), gyventojų informacinio, kraštotyrinio, bibliografinio,  estetinio ir erdvės poreikio aplinkai tenkinimo, nuo kurio mes nerealiai atsiliekame net nuo Lietuvos vidurkio... nuo poreikio burtis ir diskutuoti, teikti žinias apie save pasauliui ir gal būsimam muziejui... Pasiturintis jaunimėlis, laiku įšokęs į gerai apmokamas pareigas ir dažnai savęs estetiškai netobulinantis individualistas sako - bibliotekos nebereikia. Netiesa. Ypač išmaniu siekiančiam tapti miestui, ypač, kai žodis sociokultūrinis tampa tokiu reikšmingu, ypač kai socialinės įstaigos kelia grėsmę arba įvardija skurdą... Ne visi tiesmukos socialinės pagalbos gėrį atlaiko, ne visiems, vaikštantiems išlikimo skustuvo ašmenimis, tai paranku, ne visi specialistai, studentai pasiekia jiems taip būtiną atrankinį informavimą ar tarpbibliotekinį abonementą. Nežinantys negali tinkamai tenkinti savo poreikių ar lemti visuomenės gyvenimo. Todėl laukiame Jūsų.
Rugpjūčio 9-ą dieną tegul jūsų vaikai, lydimi auklėtojų, tėvų, senelių, ateina į VVB filialą (Sedulinos al. 14/3) nuo 10 iki 16 val. mokytis išlankstyti miesto simbolį – gervę ir ja puošti aplinką. Saldžios dovanėlės jų jau laukia.
10-ą dieną kartu su Ignalinos, Molėtų, Zarasų bibliotekininkais žaisime miesto aikštėje.

Organizatoriai


Komentarai

Vardas
El. paštas
Komentaras
Apsaugos kodas

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.

{{msg}}

{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy-MM-dd'}}
{{comment.comment}}

Aktualios rubrikos

Visagino savivaldybė. Visos teisės saugomos © 2018 Sprendimas: UAB "Fresh Media"