Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, reaguodama į susidariusią situaciją dėl užsieniečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, atvykimo į Lietuvos Respubliką, ir siekdama, kad būtų užtikrinta sklandesnė jų integracija Lietuvos Respublikoje, primena, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės jau šiuo metu gali teikti socialinę paramą (pvz., skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kt.), kai pagal Įstatymą piniginė socialinė parama nepriklauso (iki laikinosios apsaugos statuso suteikimo), tačiau, susiklosčius sudėtingoms situacijoms, yra būtina. Laikinąją apsaugą Lietuvoje gavę užsieniečiai, kaip ir Lietuvos piliečiai, vadovaujantis Įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, turės teisę gauti socialinę pašalpą, taip pat būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad, taikant Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtintą nuostatą, jeigu asmuo nepatenka į Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytų subjektų grupę, piniginė socialinė parama neskiriama tik tam šeimos nariui. Taigi tuo atveju, jeigu vienas iš sutuoktinių neturės Įstatyme nustatyto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje arba turės leidimą atvykti į Lietuvos Respubliką kitais pagrindais (pagal darbo vizą), piniginė socialinė parama bus skiriama likusiems šeimos nariams, turintiems Įstatyme nustatytą leidimą gyventi ir gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, kurie patenka į Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytų subjektų grupes.
Pagal galiojančią tvarką, skiriant piniginę socialinę paramą, vidutinės pajamos, tenkančios asmeniui per mėnesį, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, apskaičiuojamos pagal 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas arba pagal kreipimosi dėl paramos mėnesio (einamojo mėnesio) pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atvejų iš karo zonos Ukrainoje pasitraukusių asmenų pajamų šaltinis bus pasikeitęs (šeima (asmuo), atvykę į Lietuvą, kreipimosi mėnesį neturės pajamų), skiriant piniginę socialinę paramą turėtų būti vertinamos einamojo mėnesio pajamos (t. y. parama turėtų būti skiriama iš nulinių pajamų).
Primename, kad, įgyvendinant Įstatyme įtvirtintus socialinio teisingumo ir veiksmingumo principus, savivaldybės administracija, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka piniginę socialinę paramą skirti išimties tvarka, kai asmenys neatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų paramai gauti.
Kaip žinoma, vadovaujantis Įstatymu, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę (ne pareigą) darbingus nedirbančius ar nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad vienas pagrindinių tikslų – nuo karinės agresijos į Lietuvą atvykusius užsieniečius kaip įmanoma greičiau integruoti į Lietuvos darbo rinką, t. y. darbingo amžiaus darbingus asmenis įgalinti savo pastangomis gauti su darbo santykiais susijusių pajamų, siekiant užtikrinti sklandžią jų integraciją į visuomenę, taip pat įvertinus tai, kad daugeliu atvejų tai bus moterys su mažamečiais vaikais bei vyresnio amžiaus asmenys, prašome šių asmenų nesitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.
Siekiant teikiamos paramos veiksmingumo, siūlytina bendradarbiauti su savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų tinklu, taip užtikrinant veikiančių pagalbos sistemų sąveiką ir socialinės paramos vientisumą, orientuotą į tikslingą pagalbą žmogui.
Nuoširdžiai dėkojame už susitelkimą, konstruktyvų bendradarbiavimą ir rūpinimąsi nuo karinės agresijos nukentėjusiais Ukrainos gyventojais.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
Komentarai
{{msg}}