Tarptautinis projektas „Sveikas gyvenimas – pirmieji žingsniai ties laimingos ateities“ („Healthy life – first steps in creating happy future“) (Healthylife) kodas Nr. LLI-329. Programų rezultatai.
Kaip jau minėjome, dalinamės informacija apie 4 testuotas ir aprobuotas neformaliojo ugdymo programas pagal projektą „Healthylife“.
2019 m rugsėjo 10 d. Visagine įvyko Tarptautinio projekto „Sveikas gyvenimas – pirmieji žingsniai ties laiminga ateitimi“ („Healthy life – first steps in creating happy future“) (Healthylife) kodas Nr. LLI-329 partnerių darbinis susitikimas. Pagal šį projektą buvo parengtos ir testuojamos 4 neformaliojo ugdymo programos: sveika mityba, sportas ir jo poveikis sveikatai, ekologija ir gamtos tausojimas, žalingų įpročių prevencija. Programos buvo testuojamos nuo 2019 m. vasario mėn. iki birželio mėn. Visagino ir Dagdos savivaldybėse. Be likusios darbotvarkės, vienoje iš susitikimo dalių dviejų šalių mokytojai pristatę išvadas ir rezultatus, pasidalijo savo įžvalgomis ir pateikė informaciją, ką reikėtų keisti ir kokiai programos tematikai reikėtų skirti daugiau dėmesio, kokie metodai buvo efektyviausi bei kas šiose programose sudomino šiuolaikinį jaunimą. Šiandien kviečiame ir Jus susipažinti su šia informacija.
Programos „Žalingi įpročiai“ išvados:
Programos testavimas vyko nuo 2019 m. vasario mėn. kiekvieną trečiadienį po 2 valandas. Testuojamos programos tikslinė grupė – 13–16 m. jaunuoliai.
Programos tikslas – ugdyti jaunuolius, motyvuotus sveikai gyventi, nevartoti alkoholio, tabako gaminių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Testuojant šią programa buvo pastebėta, kad šiuolaikinis jaunimas labiausiai įsisavina informaciją per praktinę veiklą. Todėl teorinių paskaitų metu jiems buvo sunku susikoncentruoti ilgesnį laiką. Kalbant apie praktines paskaitas, jaunimui labai patiko demonstracinės priemonės, tokios kaip 3D akiniai, imituojantys apsvaigimą nuo alkoholio, rūkanti lėlė, alkotesterio naudojimas. Galima teigti, kad šiuolaikinis jaunimas geriausiai priima informaciją per praktines veiklas, t. y. patys pabandydami.
Paskaitos „Priklausomybė nuo kompiuterinių technologijų“ metu didelis dėmesys buvo skirtas jaunuolių priklausomybės lygiui išsiaiškinti. Tam buvo pasiūlyta jaunuoliams užpildyti savikontrolės anketą „Ar esi priklausomas nuo kompiuterio?“. Užpildę anketas, jaunuoliai sumavo balus ir turėjo galimybę išsiaiškinti, kiek jie yra priklausomi nuo kompiuterio. Dar jaunuoliai pildė Bergeno universiteto mokslininkų sukurtą priklausomybės nuo „Facebook“ skalę (dar vadinama Bergeno skale). Tai leido jaunuoliams įsivertinti, kiek jie yra priklausomi nuo šio socialinio tinklo. Tokios veiklos yra labai naudingos, nes jaunuoliai patys analizuoja save, vertina ir įsivertina, turi galimybę suprasti, kiek jie yra priklausomi.
Bendros išvados: Projekto dalyviai įgijo supratimą apie neigiamą alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai.
Projekto metu buvo ugdomi dalyvių gebėjimai elgtis saugiai ir atsakingai: išmoko galvoti apie poelgių pasekmes, išmoko vengti pavojingų medžiagų ir situacijų, atsispirti smalsumui ir kitų siūlymams pabandyti rūkyti, vartoti alkoholį ir psichotropines medžiagas.
Projekto dalyviai įgijo supratimą, kad sveikata – prioritetinė vertybė ir ją būtina saugoti ir stiprinti ir tausoti sveikatą. Taip pat įgytos žinios ir įgūdžiai buvo pritaikyti kuriant socialinius filmukus. Jaunuoliai patys kūrė scenarijų, filmavo ir montavo filmukus. 4 socialiniai filmukai yra pateikti tinklalapyje www.youtube.com.
PASIŪLYMAI.
Įgyvendinant „Žalingų įpročių“ programą, siūloma daugiau dėmesio skirti praktiniams užsiėmimams. Čia būtina demonstruoti inovatyvias priemones: pvz., akiniai, imituojantys apsvaigimą nuo alkoholio, ir „rūkanti lėlė“ bei kt. Kadangi šiuolaikiniai vaikai ir jaunuoliai yra labai imlūs ir gyvena technologijų amžiuje, jiems reikia sudaryti sąlygas įsisavinti informaciją, tam reikia pasitelkti informacines technologijas.
Taip pat siūlome pateikti užpildyti įdomius testus, kad jie daugiau sužinotų apie save ir kitus. Tam vyksta aptarimas ir refleksija. Refleksijos metu dalyviai mokosi reikšti mintis, diskutuoja aktualiomis temomis, prisimena įgytas žinias, kas buvo kalbama teorinių užsiėmimų metu.
Programos „EKOLOGIJA“ išvados:
Programos testavimas vyko nuo 2019 m. kovo mėn. kiekvieną ketvirtadienį po 2 valandas. Testuojamos programos tikslinė grupė – 13–15 m. jaunuoliai.
Programos tikslas – formuoti projekto dalyvių ekologinę kultūrą, požiūrį į gamtą, siekiant saugoti, globoti gamtą, racionaliai naudoti jos išteklius, dalyvauti, sprendžiant ekologines problemas.
Testuodami šią programą, pastebėjome, kad vaikai ir jaunimas ypatingai domėjosi globalinėmis ekologinėmis problemomis, jie įgijo daugiau teorinių ir praktinių žinių apie tai, tam buvo skirta daugiau laiko, nei numatyta šioje programoje.
Reikia pažymėti, kad programos dalyviams labiau tinka vaizdo medžiaga, parengti pristatymai, kuriuose yra minimaliai teksto, o daugiau vaizdinės medžiagos. Tai rodo, kad šiuolaikinis jaunimas labiau linkęs įsisavinti vaizdinę medžiagą.
Įpusėjus programai, dalyviai panoro gilintis ir į mūsų gyvenamosios aplinkos ekologines problemas, todėl ėmė domėtis tiek mūsų miesto, tiek mūsų regiono ekologine aplinkos būsena. Todėl buvo labai prasminga vykti į Utenos atliekų tvarkymo centrą. Būtent čia jie sužinojo ir patys galėjo pamatyti atliekų, vežamų iš viso Utenos regiono, tvarkymo procesą. Pastebėję visus atliekų centre esančius technologinius procesus, dalyviai įgijo žinių, kaip tausoti gamtos išteklius, kaip jie gali prie to prisidėti. Jie suprato, kad atliekų rūšiavimas – pirmas svarbus žingsnis, siekiant saugoti mūsų gamtą ir pradedant spręsti ekologines problemas.
Šioje programoje nebuvo numatyta labai svarbi tema – ekologinė kosmetika, ypač tai buvo aktualu mergaitėms. Todėl jos inicijavo ir kartu parengė pristatymą apie ekologinę kosmetiką.
Kaip parodė praktika, dauguma dalyvių žino apie ekologines priemones buityje, todėl tam reikėjo skirti mažiau laiko. Taip pat tokios ekologinės priemonės yra daug reklamuojamos ir nemažai jų yra naudojama mūsų gyventojų namų ūkyje.
Kalbant apie saugumą gamtoje, ypatingas dėmesys buvo skiriamas saugumui prie vandens telkinių. Pasirodo, programos dalyviai neturi daug tinkamų žinių, kaip elgtis, atsitikus nelaimei prie vandens. Tam buvo skirta daugiau valandų.
Dar viena svarbi tema, kuria domėjosi dalyviai, – oro taršos problemos ir ekologinė vandenynų būklė, tam buvo skirta daugiau praktinių valandų. Buvo demonstruojama filmuota medžiaga, analizavome problemas diskutuodami, ką galima keisti, kad pagerėtų situaciją.
Visas įgytas žinias dalyviai panaudojo kurdami plakatus, kviečiančius tausoti gamtą ir gamtos išteklius.Daly
vių pagamintuose plakatuose atsispindi ekologinės problemos, pateikti realūs faktai apie užterštumo lygį ir tai tarsi taktinė žinutė, kaip galima prisidėti prie gamtos išteklių tausojimo. Svarbiausia išvada, kad reikia pradėti nuo savęs, kalbant apie šiukšlių rūšiavimą.
Išvados: Projekto dalyviai įgijo supratimą apie racionalų išteklių panaudojimą, gamtos apsaugą, ekologinių problemų mastą ir galimus sprendimo būdus.
PASIŪLYMAI:
Įgyvendinant programą „Ekologija“, siūloma daugiau skirti dėmesio praktiniams užsiėmimams, kadangi dalyviai linkę įsisavinti medžiagą, pasitelkiant informacines technologijas ir vaizdinę medžiagą.
Skirti pakankamai dėmesio praktinių užsiėmimų metu dalyvių diskusijoms, jie linkę dalintis potyriais, mintimis, mokosi vienas kitą išklausyti ir reikšti mintis, pagrindžiant jas faktais ekologine tematika.
Programoje turi atsirasti tema apie ekologinę kosmetiką. Tam skirti daugiau praktinių valandų ir duoti dalyviams užduotį parengti pristatymus jiems aktualia tema bei dalintis žiniomis praktinių užsiėmimų metu.
Daugiau dėmesio skirti saugumui prie vandens telkinių, ypač dalyviams reikalingi praktiniai įgūdžiai.
Programos „Aktyvus gyvenimas“ išvados:
Įgyvendinant vieną iš projekto programų „Aktyvus gyvenimas“, paaiškėjo, kad lauko treniruokliai netinka grupiniams užsiėmimas. Lauko treniruoklių aikštelėse nėra įrengti informaciniai stendai, kaip teisingai ir efektyviai naudotis lauko treniruokliais, ir nėra žinoma, koks treniruoklis yra skirtas tam tikrai raumenų grupei treniruoti.
Taip pat programos įgyvendinimo metu pastebėjome, kad treniruojantis ant lauko treniruoklių didelę įtaka turi oro sąlygos.
Programos akimirkas galite peržiūrėti čia.
Treniruotės sporto salėje idealiai tinka grupiniams užsiėmimams. Praktika parodė, kad tokios treniruotės yra įdomios įvairaus amžiaus vaikams ir duoda teigiamą rezultatą.
Vertinant programos „Aktyvus gyvenimas“ įgyvendinimą, galima daryti išvadas, kad reikalinga peržiūrėti valandų jėgos ir kardiotreniruotėms santykį, čia reikalinga skirti daugiau praktinių valandų.
Jėgos treniruotės treniruočių salėje labiausiai tinka individualiems užsiėmimas, kadangi yra neįmanoma kontroliuoti daugiau asmenų, kaip tinkamai ir efektyviai atliekami jėgos pratimai ant treniruoklių. Taip pat čia būtina parinkti krūvį kiekvienam individualiai. Tokios treniruotės nerekomenduojamos jaunesnio amžiaus vaikams.
Įgyvendinant šią programą, daug dėmesio buvo skirta ir vaikams su negalia. Testuojant programą, praktika parodė, kad vaikams su fizine negalia reikalinga atlikti daugiau tempimo pratimų ir fizinių pratimų iš gydomosios kūno kultūros.
REKOMENDACIJOS PROGRAMOS „AKTYVUS GYVENIMAS“ TOBULINIMUI:
- Įrengti informacinius stendus aikštelėse su lauko treniruokliais, kuriuose būtų pateikta instrukcija, kaip teisingai ir efektyviai naudotis lauko treniruokliais bei pademonstruota teisinga pratimų atlikimo technika.
- Peržiūrėti programą, skirtą jaunesnio amžiaus vaikams, kadangi jėgos treniruotės treniruoklių salėje nėra rekomenduojamos vaikams iki 16 metų. Čia daugiau tinka įvairios kardio-, žaidybinės, ar jėgos treniruotės sporto salėje be apsukinimų.
- Sudaryti atskirą pratimų kompleksą vaikams su negalia. Pakoreguoti krūvį, vaikų skaičių grupėje ir užsiėmimų laiką. Rekomenduojama parengti ir individualius pratimų kompleksus.
- Įvairaus amžiaus vaikams patinka šokių treniruotės (zumba, klasikinė aerobika, step aerobika, šiuolaikiniai gatvės šokiai). Rekomenduojama skirti papildomą skaičių praktinių valandų tokiems užsiėmimams. Kadangi tai yra tinkamas kardiokrūvis, yra stiprinami širdies raumenys, didinamas plaučių pajėgumas ir tai turi įtakos gerai vaiko fizinei savijautai.
Galima daryti išvadas, kad programa „Aktyvus gyvenimas“ buvo naudinga, efektyvi ir įvairiapusiška skirtingo amžiaus vaikams bei vaikams su negalia, ir tai pirmas žingsnis laimingos ateities link.
Programos „Sveika mityba“ išvados:
Programos testavimas vyko nuo 2019 m. kovo mėn. kiekvieną pirmadienį su neįgaliaisiais, ketvirtadienį po 2 valandas dviejose grupėse: pirma grupė 10–14 m., antroji grupė 15–18 m.
Programos tikslas – formuoti projekto dalyvių sveikos mitybos įpročius, kultūrą, požiūrį į maisto produktų sudėtį ir ekologiškumą, sprendžiant jaunų žmonių savijautos ir sveikatingumo problemas Testuojant šią programą, pastebėjome, kad vaikai ir jaunimas domėjosi sveikos mitybos principais. Kadangi 15–18 metų jaunuoliai labai užimti, jie pageidavo teorines žinias pateikti praktinių užsiėmimų metu. 10–14 m. vaikams programa buvo sudėtinga, todėl po testavimo ją reikėjo paprastinti ir trumpinti teorinę dalį. Dirbant su neįgaliųjų grupe, teko keisti programos turinį ir jį išskirti atskiru poskyriu, nes neįgalieji sunkiai suvokė teoriją, bet su malonumu atliko praktines užduotis: rūšiavo vaisius ir daržoves, mokėsi serviravimo pagrindų, kūrė progines kompozicijas iš maisto produktų, piešė, degustavo savo sukurtus patiekalus.
Testuojant programą, įgijus sveikos mitybos žinių, buvo sukurta 16 užkandžių, 16 salotų, 16 sriubų ir antrųjų patiekalų receptų, kurie šiuo metu ruošiami leidybai.
Filmukai su receptais yra pateikti čia.
Projekto dalyviai įgijo žinių apie sveikos mitybos principus, produktų derinimą, cheminę jų sudėtį, patiekalų gamybą bei jų estetinį apipavidalinimą.
IŠVADOS:
- Programą „Sveika mityba“ supaprastinti, atsisakyti sudėtingos terminologijos.
- Išskirti programoje skyrių, skirtą neįgaliesiems.
- Tęsti programos įgyvendinimą, pristatant ją bendrojo lavinimo mokykloms, norintiems šioje srityje gilinti žinias Visagino bendruomenės nariams.
- Padidinti valandų skaičių praktiniams užsiėmimams bei sukurtų patiekalų degustacijai.
Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į Eleną Malyavko el. p. elena.malyavko@vkn.lt
Daugiau informacijos apie Latvijos – Lietuvos bendradarbiavimo apibus sienos programą galima rasti www.latlit.eu ir www.europa.eu.
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Visagino kūrybos namai. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
Projektą finansuoja 2014-2020 Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programa.
Komentarai
{{msg}}