Gruodžio 5-oji – Tarptautinė savanorių diena. Savanorystė Visagino trečiojo amžiaus universiteto (VTAU) bendruomenei labai gerai žinoma sąvoka. Žinoma ne iš seminarų, straipsnių, o iš asmeninių patirčių. VTAU bene pirmoji Visagine organizacija, nuo 2001 metų pradėjusi skleisti savanorystės idėją, organizavusi pirmuosius savanorių mokymus, įgyvendinusi su savanoriškos veiklos plėtra susijusius projektus. Organizacijoje nuo pat jos veiklos pradžios kasmet darbuojasi po 10-15 savanorių. Didžiulė vertybė ir organizacijos stiprybė – ilgalaikiai savanoriai, kurie organizacijai įsipareigoję ne vienerius metus – Marija Ščerbakova, savanoriaujanti nuo pirmųjų organizacijos veiklos metų, Nadežda Ostrižnova, Irena Rokickaitė, Nijolė Kliučinskienė, kurių savanoriška veikla jau žengė į antrą dešimtį metų, Dmitrij Zavertalenko, Jelena Maistrova taip pat savanoriaujantys jau beveik dešimtmetį, Larisa Šilkina, perėmusi jos mamos Anos Koroliovos pradėtą ilgametį savanorystės kelią, nauji, kol kas antrus-trečius metus savanorišką veiklą vykdantys VTAU savanoriai. Jokiu būdu negalima nuvertinti ir trumpalaikių organizacijos savanorių, kurie ateina tada, kada labai reikia didesnės pagalbos, kurie be didelių prašymų reaguoja į pagalbos poreikį, dalinasi savo gebėjimais ir asmeniniu laiku. Gera jausti, kad VTAU veikla dėmesį patraukia ir jaunų žmonių – į organizaciją ateina pavieniai jauni visaginiečiai siūlydami savo neatlygintiną pagalbą, nes mato, kuo gali būti naudingi, turi kuo pasidalinti su vyresniojo amžiaus bendruomenės žmonėmis.
Nuoširdi padėka Savanorišką veiklą vykdžiusiems ir vykdantiems visaginiečiams.
Neatsitiktinai VTAU, kartu su partneriu Visagino bendruomenės fondu vykdantis 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondo programos Lietuvoje finansuojamą projektą „Visaginas – draugiškas senjorams miestas“, gruodžio 6 d. organizavo šviečiamąjį renginį „Pokalbiai apie savanorystę“. Renginio moderatorė Svetlana Šadčeneva pirmiausiai pristatė istorinę savanorystės vystymosi apžvalgą pasaulyje, Europoje, Lietuvoje. Moderatorė atkreipė dėmesį, kad savanorystė randasi ne iš „reikia“, o iš „noriu“, ji gimsta širdyje ir nekelia klausimo – kodėl aš turiu tai daryti. Tai lyg vidinė žmogaus šviesa, vidinis poreikis ir siekis padėti, pasąmoningas troškimas būti naudingu kitiems, bendruomenei.
Buvo diskutuota apie šeimų savanorystę – kaip atskirą, dar mažai mūsų bendruomenėje besireiškiančią formą, taip pat apie nuotolinę/on-line savanorystę, jos raiškos sritis, kas pastaraisiais pandemijos metais įgavo didžiulį poreikį ir atvėrė netikėtas iki šiol savanorystės formas.
Svarbus diskusijos akcentas – šeimose formuojamų vertybių, elgsenos, tradicijų įtaka visai bendruomenei, taip pat ir požiūriui į savanorystę.
Ypač jautri diskusija įsibėgėjo užsiminus apie savanorystę su ekologija susijusiose srityse. Čia visaginiečiai pademonstravo ypatingą ryšį su savo miestu, neabejingumą ir pasidalino savo patirtimis.
Renginio dalyviai identifikavo, kad Visagine, palyginus su kitų Lietuvos savivaldybių bendruomenėmis, aktyvumu itin išsiskiria vyresnioji karta, o jaunimas – mažiau nei šalies vidurkis aktyvus visuomeninėje veikloje ir savanorystėje. Tam tikriausiai yra ne viena priežastis, tarp kurių – itin išplėtota Visagino neformaliojo švietimo kokybiškų paslaugų pasiūla, kuri suteikia erdvę jaunimo saviraiškai, savirealizacijai, bendrystei.
Dėkojame pokalbio apie savanorystę dalyviams, o visaginiečius raginame sekti naujienas mūsų socialinio tinklo puslapyje, kur bus kvietimai į naujas diskusijas aktualiomis bendruomenei temomis (https://www.facebook.com/Visagino-trečiojo-amžiaus-universitetas-VTAU-1542315176036462
Komentarai
{{msg}}