Šiltuoju metų laikotarpiu gyventojai dažnai telefonu kreipiasi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą (NVSC) dėl juos varginančių kvapų. Tačiau ne visada NVSC specialistai gyventojams gali padėti, nes, pagal kompetenciją, ne visus skundus dėl kvapų NVSC gali nagrinėti.
Pasaulio sveikatos organizacija kvapus įvardija kaip gerbūvio aspektą
Kvapų poveikį lemia kvapo pobūdis (malonus, nemalonus), cheminių medžiagų, kurios jį sukėlė prigimtis, koncentracija, kvapo sklidimo trukmė, asmens jautrumas kvapams (uoslė). Maži vaikai, nėščiosios, senjorai, gali būti jautresni kvapams. Reakcija į kvapus priklauso ir nuo bendros asmens psichinės būklės (nuovargis, susierzinimas, įtampa).
Kvapą skleidžiančių cheminių medžiagų poveikis sveikatai
Cheminės medžiagos, skleidžiančios stiprius kvapus, gali sukelti akių, kvėpavimo takų gleivinės sudirginimo simptomus: deginimą, graužimą, čiaudulį, kosulį, sunkų kvėpavimą, ašarojimą, nosies užgulimą, gerklės skausmą, užkimimą. Stiprūs kvapai sukelia ir centrinės nervų sistemos reakciją: galvos skausmą, pykinimą, mieguistumą, o ilgalaikis kvapų poveikis blogina nuotaiką, erzina, sukelia nerimą ir stresą, miego sutrikimus, pykinimą, depresiją.
Kvapų valdymo priemonės turi būti įgyvendinamos kvapų susidarymo šaltinyje, kad kvapas neatsirastų, o jam atsiradus, būtų apribotas jo sklidimas į aplinką.
Kvapų reglamentavimas
Tuoj sukaks dešimtmetis, kai Lietuva turi teisės aktą, reglamentuojantį kvapus. Tai Lietuvos higienos norma HN 121:2010 ,,Kvapų koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ (HN 121:2010) ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės (Taisyklės). Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų, susijusių su apgyvendinimu (viešbučių, bendrabučių, kalėjimų, kareivinių, areštinių, vienuolynų ir kt.), ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų, neformaliojo švietimo mokyklų patalpų, kuriose vyksta mokymas ir ugdymas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, kuriose būna pacientai, orui bei jų žemės sklypų ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo gyvenamojo namo ar nurodytų visuomeninės paskirties pastatų aplinkos orui.
Kur kreiptis, jei erzina kvapai
Jei kvapas sklinda dėl įmonės veiklos (vykdoma ūkinė – komercinė veikla) – į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).
Jei kvapas sklinda dėl netinkamai tvarkomų komunalinių atliekų iš gretimai įsikūrusios įmonės, kaimyno kiemo, viešos komunalinių atliekų aikštelės ir pan., – į savivaldybę.
Jei kvapas sklinda dėl netinkamai tvarkomo mėšlo ir srutų, tręšiamų laukų, dūmų iš kaminų šildymo sezono metu – į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teritorinę valdybą.
Kada ir kaip NVSC nagrinėjami skundai dėl kvapų
NVSC nagrinėja skundus, kuriuose skundžiamasi kvapais, susidarančiais ūkinėje komercinėje veikloje naudojamuose įrenginiuose ar vietose, kurių vieta nekinta, o teršalai iš jų patenka į gyvenamosios aplinkos orą.
Tręšiami laukai nėra laikomi stacionariais taršos šaltiniais, todėl NVSC skundų dėl jų keliamų kvapų nagrinėti nepavesta.
Komentarai
{{msg}}