Per 1 ketvirtį šių metų Lietuvoje kilo 2959 gaisrai (2021 metais tuo pačiu laikotarpiu - 2238 gaisrai). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius padidėjo 32,3 proc. Gaisruose žuvo 26 žmonės (2021 m. per tą patį laikotarpį –37 žmonės), iš jų vaikų žūčių pavyko išvengti (0), o 28 gyventojai (47) patyrė traumas. Gaisruose ugniagesiai išgelbėjo 26 gyventojus. Gyvenamajame sektoriuje kilo 928 gaisrai (2021 m. tris mėn. – 1081 gaisras), t. y. 31,4 proc. visų gaisrų, kuriuose žuvo 21 gyventojas (31 gyventojas). Daugiausiai gaisrų kilo vasario ir kovo mėnesiais, kai degė pernykštė žolė atvirosiose teritorijose.
Gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, priežastys: 11 – dėl neatsargaus rūkymo, 3 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, po 2 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų ir dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1– dėl pašalinio ugnies šaltinio ir dėl kitų priežasčių.
Per šių metų pirmuosius 3 mėnesius Visagino savivaldybėje kilo 6 gaisrai (2021 m. - 6 gaisrai) ir 1 atvejis, kai gyvenamajame būste užfiksuotas maisto pridegimas, kurio metu bute suveikė autonominis dūmų signalizatorius. Gyvenamosiose patalpose kilo 3 gaisrai, iš kurių 2 – bendro naudojimo vietose, 1 – bute (nebuvo įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai), kurių metu žuvusiųjų ir traumuotų pavyko išvengti. Savivaldybės atvirose teritorijose kilo 2 gaisrai, kurių metu degė atliekų surinkimo konteineriai. Sodininkų bendrijų teritorijose kilo vienas gaisras, kurio metu degė pirtis. Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko 29 gelbėjimo darbus, iš jų: 12 kartų – pagalba specialiosioms tarnyboms, 12 – pagalba buityje, 3- darbas vandenyje, 2 – kiti darbai, o taip pat 15 kartų buvo išvykimai į kaimyninius rajonus.
Visagino mieste pagrindinės gaisrų priežastys: 2 – neatsargus elgesys su ugnimi, 1 – neatsargus rūkymas, 2 – elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai, 1 – pašalinis ugnies šaltinis.
Ateinant pavasariui labai išauga pernykštės žolės gaisrų skaičius. Kaip rodo skausminga gyvenimo statistika, nuo liepsnojančios pernykštės žolės užsidega miškai, gyvenamieji namai ir kiti pastatai, joje beveik kasmet apdega ar net žūsta žmonės.
Primename, kad su ugnimi reikia elgtis atsargiai ir laikytis gaisrinės saugos taisyklių:
- Nuorūką, degantį degtuką arba kitą ugnies šaltinį būtinai reikia užgesinti;
- Laužus galima kūrenti tik specialiose pažymėtose aikštelėse arba vietose su mineralizuota juostą, kurios plotis turi būti nemažiau kaip 0,5 m;
- Prie laužavietės neturi būti sausos žolės, malkų, šakų, medžių, durpių arba kitų degių medžiagų;
- Negalima kūrenti laužus kai yra stiprus vėjas;
- Draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.
Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
Nedideliame plote liepsnojančią žolę lengvai galima užgesinti, užplakant šakomis bei užtrypiant ją kojomis, taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad ugnis neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
Jeigu ugnies nepavyksta užgesinti, nedelsiant reikia kviesti ugniagesius gelbėtojus telefono Nr. 112.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį „Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas“ numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 230 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika
Komentarai
{{msg}}