Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6590 (2020 m. - 7180) gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 8,1 proc. Gaisruose žuvo 62 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 60), iš jų 3 vaikai (2020 m. per tą patį laikotarpį - 2), o 133 gyventojų patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 86 gyventojus. Nuo ugnies jie apsaugojo 566 pastatus, 134 transporto priemones, išgelbėjo 642 gyvūnus.
1888 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose (1614 gaisrai), t. y. 28,7 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 49 (49 gyventojai) gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia padaugėjo 17 proc.
Gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, pagrindinės priežastys: 15 žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 10 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 13 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 4 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo bei dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų. Dar 11 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Visagino savivaldybėje per šį laikotarpį kilo 27 gaisrai (2020 m. - 37 gaisrai). Gyvenamuosiuose pastatuose kilo 8 gaisrai, iš kurių 3 – bendro naudojimo vietose, 5 – butuose. Žmonių aukų ir traumuotų žmonių pavyko išvengti. 1 gaisras kilo transporto priemonėje, atvirose teritorijose kilo 9 gaisrai, iš jų: 4 kartus degė sausa žolė (išdegė apie 4,5 arai), 1 kartą – miško paklotė (išdegė apie 5 arus), 4 kartų – šiukšlės, laužai. Sodininkų bendrijų teritorijose kilo 6 gaisrai, iš jų: 3 kartus degė sodo nameliai, 3 kartus –pagalbiniai pastatai.
9 kartus (2020 m. - 4) ugniagesiai gelbėtojai vyko į gyvenamuosius būstus dėl maisto pridegimo, kurių savininkai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Dar daug miesto gyventojų neįsirengė namuose autonominių dūmų signalizatorių, kurie kilus pavojui signalizuoja apie nelaimę, iš 9 atvejų, net 4 butuose nebuvo įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai, o 1 bute nors ir buvo įrengtas autonominis dūmų signalizatorius, bet jis buvo neveikiantis.
Pagrindinės gaisrų priežastys: 4 gaisrai – neatsargus elgesys su ugnimi, 3 – neatsargus rūkymas, 1 - transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai, 3 – elektros prietaisų, įrenginių elektros instaliacijos gedimai, 4 - krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, 1 – pašalinis ugnies šaltinis, 1 – bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai, 10 – kitos priežastys.
Be gaisrų gesinimo, Visagino ugniagesiai per 9 mėnesius atliko 73 gelbėjimo darbus. Ugniagesiai gelbėtojai 23 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 26 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 2 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, 5 kartus atliko gelbėjimo darbus vandenyje ir 17 kartų atliko kitus gelbėjimo darbus, 1 žmogaus gyvybė buvo išgelbėta.
Vis labiau vėstant orams prasidėjo intensyvaus šildymo sezonas, o su juo atsiras ir naujų sąlygų bei priežasčių gaisrams kilti, kadangi gyventojai, daugiau laiko praleisdami namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus, nesilaiko elementarių gaisrinės saugos taisyklių. Kaip rodo statistika, šaltaisiais metų mėnesiais labai padaugėja gaisruose žūstančių žmonių. Atkreipiant į tai dėmesį, Visagino priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nori priminti reikalavimus naudojant kieto kuro krosnis ir šildymo įrenginius:
- prieš intensyvų kūrenimą būtina krosnis gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius;
- patikrinti ar nėra plyšių kaminų bei židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis;
- kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą;
- nepalikti ir nedžiovinti malkų bei kitų degių medžiagų ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių;
- kai kūrenasi krosnis neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams;
- iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės. Ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Nes galima apsinuodyti smalkėmis.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus su atviru šildymo elementu reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų drabužių, o išeinant iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtina išjungti.
Nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.
Komentarai
{{msg}}