Kovo 9 d. vyko nuotoliniai susitikimai su savivaldybių, patenkančių į 100 km zoną nuo Astravo AE, merais, šių regionų žiniasklaida ir savivaldybių atstovais, atsakingais už komunikaciją.
Susitikime dalyvavo URM viceministras Egidijus Meilūnas, VRM viceministras Vitalij Dmitrijev ir Darbo grupės strateginės komunikacijos ir visuomenės informavimo Lietuvoje ir užsienyje klausimams, susijusiems su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, sąlygotomis nesaugios branduolinės energetikos plėtojimo šalia Lietuvos valstybės sienos (toliau – Darbo grupė) atstovai – Rytis Paulauskas, URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius (darbo grupės vadovas); Mindaugas Bajarūnas, VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas; Romanas Judinas, Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės patarėjas; Asta Mensonė, VATESI patarėja; Vida Šmigelskienė, PAGD prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėja; Ieva Sitnikovaitė, RSC Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus specialistė.
Susitikime aptarta:
- Baltarusijos AE ne tik Lietuvai, bet ir pačiai Baltarusijai bei kitoms regiono šalims keliamos grėsmės;
- pristatyta VRM atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa apie viešojo saugumo situaciją Lietuvoje. Tyrimo duomenimis, net 8 iš 10 žmonių nežino, ką reikėtų daryti įvykus avarijai Astravo AE, neturi sukaupę būtinųjų atsargų (detalus tyrimas pridedamas – VRM viceministro pristatymas);
- pabrėžta gyventojų atsparumo dezinformacijai stiprinimo svarba. 2020 m. pabaigoje – 2021 m. pradžioje dezinformacijos apimtys augo. Nuo 2020 m. lapkričio pradžios, kuomet oficialiai buvo paleistas pirmasis Astravo AE reaktorius, pastebimas išaugęs, prieš Lietuvos poziciją Astravo AE klausimu nukreiptos, dezinformacijos srautas. Didžiausioje rizikoje atsidūrė tie savivaldybių gyventojai, kurie nuolatos stebi ir skaito Rusijos ar Baltarusijos spaudą, yra mažiau supažindinti su šaltinių kritika, informacijos atsirinkimo būtinybe;
- pristatytas komunikacijos apie pasirengimą galimai branduolinei avarijai Astravo AE planas ir institucijų komunikacijos pavyzdžiai. Aptarti komunikacijos su regionais iššūkiai;
- pabrėžta gyventojų informavimo, kur rasti visą svarbiausią informaciją, svarba;
- pabrėžta, kad yra labai svarbu, sprendžiant komunikacijos klausimus, suartinti politinį ir operacinį lygmenis;
- akcentuota savivaldybių vadovų lyderystės svarba, kadangi dėmesys gyventojų pasirengimui galimoms grėsmėms turėtų duoti impulsą intensyvesnei komunikacijai ir gyventojų dėmesio pritraukimui;
- pabrėžta būtinybė stiprinti savivaldybių komunikaciją ir regioninę spaudą, įgalinant regionus turėti autonomišką galimybę ir resursus informuoti gyventojus;
- pristatyta atnaujinta svetainė LT72.lt, kurioje gyventojai gali rasti visą būtiną informaciją, ką būtina žinoti ekstremalių situacijų atveju ir kaip joms pasirengti;
- pristatytas VRM lankstinukas, kuriame gyventojai ras svarbiausias rekomendacijas, kaip elgtis, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai. Lankstinuke esančios rekomendacijos parengtos 3 kalbomis – lietuvių, rusų ir lenkų. Savivaldybės raginamos kreiptis į VRM dėl spausdinto lankstinuko;
- pristatytas Radiacinio fono stebėjimas Lietuvoje.
Diskusijoje su merais Vilniaus m. meras R. Šimašius ir Švenčionių r. meras R. Klipčius atkreipė dėmesį:
- į tai, kad reikia didesnio aiškumo ir konkretumo iš LRV dėl galimos evakuacijos ir pasirengimo jai;
- į būtinybę spręsti klausimą, kaip bus apsirūpinama vandeniu, nes avarijos atveju vandenvietės bus užterštos. VRM informavo, kad dabar šie klausimai peržiūrimi aplinkos ministerijoje ir prie šio klausimo bus sugrįžta;
- į komunikacijos savivalda-institucijos trūkumą. Pasiūlyta tokio tipo susitikimus rengti vieną kartą per ketvirtį;
- sutarta, kad reikia keisti požiūrį ir pereiti prie konkrečios metodinės pagalbos kiekvienai savivaldybei, o ne veikti pagal bendrą schemą;
Išvados ir rekomendacijos:
- Kartu su savivaldybėmis sukurti komunikacijos planą, kuris, atsižvelgiant į VRM vykdytos apklausos rezultatus, atlieptų konkrečius regiono gyventojų informacinius poreikius. Skatinti socialinių tinkų komunikaciją, sukuriant jungtis ir bendrą komunikacinį lauką tarp savivaldybių.
- 2021 metais kas ketvirtį vykdyti reguliarias diskusijas su savivaldybių, patenkančių į 100 km zoną nuo Astravo AE, merais, siekiant užtikrinti tokio komunikacinio tinklo įveiklinimą ir komunikacijos plano parengimą.
- Svarbus dėmesys turėtų būti skiriamas Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, taip pat ir kitų savivaldybių, patenkančių į 100 km zoną nuo Astravo AE (Švenčionių, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Širvintų, Ukmergės, Molėtų, Anykščių, Utenos, Ignalinos, Zarasų ir Visagino) komunikacijos planų parengimui. Surengti grupės komunikacijos AAE klausimais darbinio lygio konsultacijas ir su kitų savivaldybių, besiribojančių su Latvija ir Baltarusija – Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Joniškio, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, ir Druskininkų – merais ir savivaldybių komandomis.
- Siekiant išspręsti pagrindinį klausimą, kaip pasiekti gyventojus, kad jie laiku reaguotų ir būtų pasiruošę, kartu su savivalda sukurti vieningą komunikacinį lauką tarp institucijų ir savivaldybių, identifikuoti kokios pagalbos savivaldybėms reikia iš institucijų ir koks yra regioninės spaudos požiūris į vieningos komunikacijos užtikrinimą.
Radiacinio fono stebėjimas Lietuvoje
Kodėl kiekvienas gyventojas turi pasirengti iš anksto ir kokius „namų darbus“ jis turi atlikti, kaip apsisaugoti nuo radioaktyvaus užterštumo ir kaip elgtis?
Gyventojų nuomonė apie pasiruošimą galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje
Komentarai
{{msg}}