Svetainės struktūra Versija neįgaliems
lt
en ru

Istorinis pasižiūrėjimas į gastronomiją su Laužikų šeima

2019-11-12  17:00 - 2019-11-12
Visagino viešosios bibliotekos filialo Meno galerija, Sedulinos al. 14/3

Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Laužikas yra vienas rimčiausių Lietuvos gastronomijos istorijos tyrinėtojų, nors pats šią savo interesų sritį traktuoja labiau kaip pomėgį. Besiklausantieji prof. R.Laužiko pranešimų ar skaitantys knygas, kurių bendraautoriumi jis tapo, apdovanojami ne tik įdomiomis iš įvairių šaltinių „išgliaudytomis“ detalėmis, bet ir platesniu suvokimu, kas išvis yra šalies gastronomijos tradicija.
Būsimasis profesorius mokėsi Joniškėlio vidurinėje mokykloje (Pasvalio r.), po to Vilniaus respublikinėje sporto mokykloje – internate. Studijavo istoriją Vilniaus pedagoginiame universitete. Čia baigė bakalauro (apgintas darbas – „Kai kurie Lietuvos medinių bažnyčių architektūros aspektai“) ir magistro (baigiamasis darbas – bakalaurinio darbo taikymas mokant istorijos bendrojo lavinimo mokykloje) studijas. Nuo 1995 m. dirbo istorijos mokytoju. Nuo 1998 m. iki 2008 m. dirbo archeologu, vyriausiuoju rinkinių saugotoju Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Molėtuose. Nuo 2004 m. dirba Vilniaus universitete. 2006 m. baigė doktorantūros studijas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete (apgintas darbas – „Archeologija ir muzeologija: komunikacijos skaitmeninė erdvė, taikomasis modelis“). Nuo 2008 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas, 2008-2013 m. – Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius, nuo 2013 m. – Muzeologijos katedros vedėjas, nuo 2017 m. – VU Komunikacijos fakulteto dekanas.
Mokslinių tyrimų temos Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete yra kitos, bet gastronomija – istorijos mokslo dalimi virtęs hobis. Jo akiratyje ir bažnyčių archeologija, ir kompiuterių naudojimas humanitariniuose moksluose, ir paveldo informacija bei komunikacija, ir muzeologija, ir maistas ir valgymo kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Santykis su gastroturizmu formuojamas per pakankamai siaurą – gastronomijos istorijos ir tradicijos prizmę. Gastronomijos istorijos požiūriu Lietuvą ir Latviją skirianti siena labai aukšta. Profesorius sako, kad gastronominė kultūra visada gravitavo daugiau Italijos, Prancūzijos, bet ne Skandinavijos link.
Lietuvybės puoselėtojos Liudvikos Didžiulienės-Žmonos (1856–1925) knygelė „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“ yra unikalus istorinis šaltinis. Tai – pirmoji žinoma gastronominė knyga lietuvių kalba. Ji parašyta dar XIX a. pabaigoje – išskirtiniu laikotarpiu, kai formavosi šiuolaikinė lietuvių tauta, buvo ruošiamasi atkurti Lietuvos valstybingumą. Originalius siūlymus šiame leidinyje lydi vertingi, smalsumą žadinantys istorikų Anželikos ir Rimvydo Laužikų komentarai, atskleidžiantys šiuolaikiniam skaitytojui Lietuvos gastronomijos ištakas. Knygelė, pirmąkart išleista prieš 125 metus, dabar atgimsta naujai ir š.m. lapkričio 12 d. 17 val. bus paties profesoriaus, rašiusio jai komentarus, pristatoma Visagino viešosios bibliotekos filiale – Meno skaitykloje (Sedulinos al. 14/3).
Profesorius mano, kad ši tema išgyvena pakilimą ne vien dėl to, kad šiuo metu Lietuvoje bandome susidraugauti su savo sudėtinga istorija, bandome vėl permąstyti ir – kartais – atrasti iš naujo savo šaknis, konstruoti savo XXI a. tapatumą. Žmonės, besidomintys Lietuvos istorija yra tik viena grupė tų, kurie domisi gastronomijos istorija. Greta jų yra žmonės, besidomintys natūraliu, sveikesniu maistu – juk istorinė gastronomija didele dalimi atitiko daugelį dabartinių sveiko, kokybiško maisto principų: gyvūnai ir augalai buvo auginami natūraliai (šių dienų žodžiais galima sakyti ekologiškai), buvo laikomasi maisto sezoniškumo, jei jis konservuojamas – tai tik natūraliai, maistas derintas prie individualių žmogaus fizinių savybių ir dvasinių būsenų. Dar viena žmonių grupė domisi senosiomis maisto ruošimo technologijomis, yra savotiški rekonstruktoriai, norintys šias technologijas ne tik grąžinti į savo gyvenimus, bet ir išplatinti platesniam žmonių ratui. Dar yra tie, kurie užsiima kultūriniu turizmu, restoranų, kavinių, užeigų, maisto produktų perdirbimo verslu. Dar yra mokymo įstaigos.
Kiekvienas toks renginys yra nedidelis, bet visgi žingsnelis mūsų krašto gastronominės kultūros auginimo linkme. Ir tai liečia įvairius šios kultūros dalyvius, tiek maistą kuriančius šefus, tiek restoranų savininkus, tiek šios kultūros vartotojus (valgytojus) ar šią kultūrą komunikuojančius turizmo vadybininkus ar žurnalistus. Gastronomijos forumas (kokiu drįstame vadinti susitikimą Visagine) yra puiki vieta Visagino verslininkams, profesinės mokyklos studentams ir ypačiai dėstytojams, bendro lavinimo mokyklų istorikais, lituanistais ir net biologais save vadinantiems mokytojams būdas diskutuoti apie gastronomijos kultūrą. Laukiame Jūsų ir linkime kūrybiškų, džiuginančių atradimų kelionėje, kurioje po L. Didžiulienės-Žmonos gastronomijos pasaulį skaitytojus pakvies pakeliauti Anželika ir Rimvydas Laužikai.

Organizatoriai



Aktualios rubrikos

Visagino savivaldybė. Visos teisės saugomos © 2018 Sprendimas: UAB "Fresh Media"