Svetainės struktūra Versija neįgaliems
lt
en ru

Atmintinės

Atmintinė, kaip taisyklingai kalbėti apie rinkimus

2019 metais vyks net treji rinkimai: savivaldybių tarybų, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai ir rinkimai į Europos Parlamentą. Artėjant rinkimams dažnai girdime vartojant būdvardį rinkiminis. Reikėtų žinoti, kad tai netaisyklingos darybos žodis. Priesagos -inis vediniai nedaromi iš tokių pamatinių žodžių, kurie patys yra vediniai ir turi abstrakčią reikšmę. Tokią reikšmę turi veiksmažodinis daiktavardis rinkimai. Su rinkimais susiję dalykai įvardijami kilmininko forma, pavyzdžiui: rinkimų apylinkė, rinkimų kampanija, rinkimų komisija, rinkimų kova, rinkimų laida, rinkimų programa.

Nevartotinas ir priešdėlinis žodis priešrinkiminis, pvz.: priešrinkiminiai debatai (taisoma debatai prieš rinkimus), priešrinkiminiai pažadai (taisoma rinkimų pažadai; pažadai, duoti prieš rinkimus).

Kalbant apie rinkimus, vartotinas žodis kampanija (ne kompanija). Šių žodžių reikšmės skirtingos, todėl nederėtų jų painioti:

  • žodžio kompanija reikšmė „1. nedidelė draugija, draugė; kelių žmonių būrys“,
  • žodžio kampanija reikšmė „2. smarki, sutelkta tam tikro laiko tarpo veikla“.

Kalbant apie rinkimus kartais pavartojami netaisyklingi žodžių junginiai: 

  • atsiskaityti prieš rinkėjus (taisoma atsiskaityti rinkėjams);
  • atsakomybė prieš rinkėjus (taisoma atsakomybė rinkėjams);
  • atstovauti rinkėjus (taisoma atstovauti rinkėjams);
  • atitikti lūkesčiams (taisoma atitikti lūkesčius);
  • įsipareigoja prieš rinkėjus (taisoma įsipareigoja rinkėjams);
  • per balsavimą nepraėjo (taisoma pralaimėjo rinkimus);
  • pravesti rinkimus, balsavimą (taisoma surengti, suorganizuoti rinkimus, balsavimą);
  • rinkėjai prabalsavo (taisoma rinkėjai balsavo, pabalsavo, buvo balsuoti).

Atmintinė dėl reklamos ir viešųjų užrašų kalbos

Išorinės reklamos ir viešųjų užrašų tekstai turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Valstybinės lietuvių komisijos nutarimų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. Leidimų įrengti išorinę reklamą Visagino savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. ĮV-E-313, 9 punkte nurodyta, kad išorinės reklamos projektas turi būti suderintas su Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriumi.
Projektus derina vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Lina Dainienė (Parko g. 14, 222 kab., tel. (8 386) 61 213, el. p. lina.dainiene@visaginas.lt).
Pagal Išorinės reklamos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, iškaba – ant (prie) reklaminės veiklos subjekto buveinės pastato arba reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos įrengiamas reklaminis įrenginys, ant kurio pateikiama informacija: reklaminės veiklos subjekto pavadinimas ir (arba) reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikomas ant reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų pateiktas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas.
Iškaboje taip pat gali būti nurodytas prekių ženklas, emblema, darbo laikas, reklaminės veiklos subjekto (fizinio asmens) vardas, pavardė.

Pagrindiniai teisės aktų reikalavimai, susiję su išorinės reklamos ir viešųjų užrašų kalba:

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas:

  • 17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.
  • 18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.
  • 23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas:

  • 5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas:
  1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes.
  2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“:

  1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.
  2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Atmintinė dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016 m. gegužės 26 d. priėmė protokolinį nutarimą Nr. PN-3 „Dėl rekomendacijos „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, reglamentuojantį galūnių dėjimą prie nelietuviškų asmenvardžių.
Autentiški asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Autentiški asmenvardžiai negramatinami, kai vartojami nerišliame tekste – ne sakinyje, ne žodžių junginyje: afišose, knygų antraštėse, adresuose, rekvizituose, sąrašuose, blankuose, skliaustuose šalia adaptuotų asmenvardžių ir pan.
Kaip ir ankstesniame nutarime išlieka tie patys trys gramatinimo būdai – galūnės dėjimas po apostrofo, tiesiogiai prie asmenvardžio kamieno ir keičiant baigmens balsę ar kitoje kalboje esančią galūnę sava galūne. Tik gerokai pasikeičia tų būdų taikymo galimybės: tarkim, galima gramatinti galūnę rašant po apostrofo ar tiesiogiai po baigmens, pavyzdžiui: Ivanov (Ivanovas) – Ivanov’as, Ivanov’o, Ivanov’ui... arba Ivanov – Ivanovas, Ivanovo, Ivanovui... Po apostrofo galūnės dedamos siekiant asmenvardžio tikslumo; kai tikslumas nėra svarbus ir siekiant grafinio paprastumo, jos dedamos tiesiai prie baigmens arba jį keičiant.
Primename, kad rišliame tekste pridedant lietuviškas galūnes gramatinti būtina tiek autentiškus, tiek adaptuotus svetimos kilmės asmenvardžius ir vietovardžius.
Daugiau informacijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje www.vlkk.lt 


Atmintinė daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams

Daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams neretai kyla klausimas, ar jiems taikomi Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimai.
Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos yra juridiniai asmenys, jiems galioja visos Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos, taikomos Lietuvos Respublikoje veikiančioms organizacijoms.
Primename, kad Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnyje nurodoma, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius ir techninius dokumentus tvarko valstybine kalba. 5 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba.
Įstatymo 17 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose.
Vadinasi, visa bendrijos dokumentacija, tiek saugoma organizacijos viduje, tiek pateikiama kitoms Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, privalo būti valstybine kalba (arba su vertimu į valstybinę kalbą).
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 500 straipsnį, valstybinės kalbos nevartojimas raštvedyboje ir susirašinėjant šalies viduje užtraukia baudą užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
Pagal minėto kodekso 501 straipsnį, juridinių asmenų dokumentų nevalstybine kalba arba be vertimo į valstybinę lietuvių kalbą pateikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, užtraukia baudą dokumentus pateikusių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.


Atmintinė dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016 m. gegužės 26 d. priėmė protokolinį nutarimą Nr. PN-3 „Dėl rekomendacijos „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, reglamentuojantį galūnių dėjimą prie nelietuviškų asmenvardžių.  Autentiški asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Autentiški asmenvardžiai negramatinami, kai vartojami nerišliame tekste – ne sakinyje, ne žodžių junginyje: afišose, knygų antraštėse, adresuose, rekvizituose, sąrašuose, blankuose, skliaustuose šalia adaptuotų asmenvardžių ir pan. Kaip ir ankstesniame nutarime išlieka tie patys trys gramatinimo būdai – galūnės dėjimas po apostrofo, tiesiogiai prie asmenvardžio kamieno ir keičiant baigmens balsę ar kitoje kalboje esančią galūnę sava galūne. Tik gerokai pasikeičia tų būdų taikymo galimybės: tarkim, galima gramatinti galūnę rašant po apostrofo ar tiesiogiai po baigmens, pavyzdžiui: Ivanov (Ivanovas) – Ivanov’as, Ivanov’o, Ivanov’ui... arba Ivanov – Ivanovas, Ivanovo, Ivanovui... Po apostrofo galūnės dedamos siekiant asmenvardžio tikslumo; kai tikslumas nėra svarbus ir siekiant grafinio paprastumo, jos dedamos tiesiai prie baigmens arba jį keičiant. Primename, kad rišliame tekste pridedant lietuviškas galūnes gramatinti būtina tiek autentiškus, tiek adaptuotus svetimos kilmės asmenvardžius ir vietovardžius.
Daugiau informacijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje www.vlkk.lt

 


Su Visaginu bendrabiaujančių miestų pavadinimų atmintinė

Siekiant suvienodinti kitų šalių vietovardžių rašybą lietuvių kalboje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras rengia ir leidžia žodyną „Pasaulio vietovardžiai“. Jau išleisti keturi tomai: „Europa“ (2006), „Amerika“ (2008), „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“ (2010), „Azija (Afganistanas–Jungtiniai Arabų Emyratai)“ (2012). Pirmieji du žodyno tomai, kuriuose pateikiami Europos ir Amerikos vietovardžiai, jau suskaitmeninti ir teikiami interneto svetainėje „Pasaulio vietovardžiai“ (adresu http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/), kurioje galima sužinoti, kaip taisyklingai parašyti ir sukirčiuoti užsienio šalies vietovardį.


Atmintinė, kaip kirčiuoti taisyklingai: Visaginas ir atominė

Vartojame, atrodo, tik žodžius – Visaginas ir atominė, tačiau kalboje išgirsi įvairių jų variantų: Visaginas, Visaginas, atominė, atominė... Abu šie žodžiai yra pirmosios kirčiuotės, o tai reiškia, kad kirčiuojami pastoviai, t. y. visuose linksniuose kirčio vieta lieka nepakitusi:

V.

Vìsaginas;

atòminė,-ės

K.

Vìsagino;

atòminės, -ių

N.

Vìsaginui;

atòminei, -ėms

G.

Vìsaginą;

atòminę, -es

Įn.

Vìsaginu;

atòmine, -ėmis

Vt.

Vìsagine;

atòminėje, -ėse

Prisiminkime šių žodžių kirčiavimą, patys kalbėkime taisyklingai ir klystantį pamokykime.


Atmintinė dėl didžiųjų raidžių rašymo valdžios įstaigų ir pareigų pavadinimuose

Oficialūs valstybinės valdžios įstaigų pavadinimai prasideda tikriniu šalies vardu – Lietuvos Respublika. Kiti pavadinimą sudarantys daiktavardžiai yra bendriniai, todėl rašomi mažąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Taip pat rašomi ir neoficialūs pavadinimai su santrumpomis, pvz.: LR finansų ministerija, LR švietimo ir mokslo ministerija, LR generalinė prokuratūra. Kai vartojamas trumpesnis įstaigos pavadinimas, tada didžiąja raide rašomas pirmasis jo žodis, pvz.: Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Generalinė prokuratūra. Mažąja raide rašomas tik pavadinimas, sutrumpintas iki apibendrintos reikšmės žodžio, pvz., ministerija, prokuratūra. Aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų, taip pat svarbiausių tarptautinių organizacijų pavadinimų visi žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos Seimas (neoficialiai – Seimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Vyriausybė), Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir pan. Pareigų pavadinimai – prezidentas, ministras, direktorius – rašomi mažosiomis raidėmis, pvz.: Neseniai vyko prezidento rinkimai; Įsakymą pasirašė švietimo ir mokslo ministras. Tačiau stilistiniais sumetimais aukščiausių pareigūnų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Visagino savivaldybė. Visos teisės saugomos © 2018 Sprendimas: UAB "Fresh Media"