Visagino savivaldybė - Kalbos konsultacijos

Biudžetinė įstaiga
Parko g. 14, 31139 Visaginas
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 188711925
Tel. (8 386) 60 246
Faks. (8 386) 31 286
El. p. visaginas@visaginas.lt

Lietuviškai English Russian
Spausdinti
Tarybos posėdžių transliacija
Kalbos konsultacijos

Valstybinė lietuvių kalbos komisija
www.vlkk.lt
Gedimino pr. 60, Vilnius
Tel. (8 5) 272 4520 (8.30-12.30)
El. p. konsultacijos@vlkk.lt

Valstybinė kalbos inspekcija
http://vki.lrv.lt
M.K. Paco g. 4, Vilnius
Tel. (8 5) 260 8899
El. p.
vki@lrvki.lt

Visagino savivaldybės administracijos Valstybinės kalbos kontrolės skyrius
Parko g. 14-222, Visaginas
Tel. (8 386) 61 213
El. p. ausra.sarkiene
@visaginas.lt
lina.dainiene@visaginas.lt


Brūkšnys ir brūkšnelis

Brūkšnys ir brūkšnelis yra skirtingi ženklai.
Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba ir jis rašomas su tarpais, pvz., Visaginas – gražiausias Lietuvos miestas.
Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas. Brūkšnys riboms žymėti gali būti rašomas be tarpų (ypač tarpai nepaliekami tarp ribas žyminčių skaitmenų), pvz.: traukinys Vilnius–Visaginas; 12.00–13.00 val.; 2–4 kartus per savaitę.
Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą, pvz.: lopšelis-darželis, paskaita-koncertas. Kai žodžiai sintaksės ir reikšmės požiūriu nėra lygiaverčiai, brūkšnelio nereikia, pvz.: sąskaita faktūra, miestai partneriai. Kai daiktavardžiai sintaksiškai lygiaverčiai, bet žymi ne vieno, o dviejų dalykų pavadinimus, jie jungiami ne brūkšneliu, o jungtuku ir, pvz., pajamos ir išlaidos (ne pajamos-išlaidos).
Atkreiptinas dėmesys, kad brūkšnelis rašomas tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių, pvz., Kymantaitė-Čiurlionienė, tarp pavardės ir slapyvardžio, pvz., Juozas Tumas-Vaižgantas, tačiau tarp dviejų (ar daugiau) to paties asmens vardų brūkšnelis nerašomas, pvz., Saulė Rasa Aukštuolytė.
Brūkšnelis taip pat rašomas jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinį žodžio dėmenį ar kelintinio skaitvardžio galūnę, pvz.: 30-metis, 2-a kategorija, žymint praleistą žodžio dalį, pvz.: m-kla, darbuotojas (-a).

Atmintinė dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016 m. gegužės 26 d. priėmė protokolinį nutarimą Nr. PN-3 „Dėl rekomendacijos „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, reglamentuojantį galūnių dėjimą prie nelietuviškų asmenvardžių.
Autentiški asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Autentiški asmenvardžiai negramatinami, kai vartojami nerišliame tekste – ne sakinyje, ne žodžių junginyje: afišose, knygų antraštėse, adresuose, rekvizituose, sąrašuose, blankuose, skliaustuose šalia adaptuotų asmenvardžių ir pan.
Kaip ir ankstesniame nutarime išlieka tie patys trys gramatinimo būdai – galūnės dėjimas po apostrofo, tiesiogiai prie asmenvardžio kamieno ir keičiant baigmens balsę ar kitoje kalboje esančią galūnę sava galūne. Tik gerokai pasikeičia tų būdų taikymo galimybės: tarkim, galima gramatinti galūnę rašant po apostrofo ar tiesiogiai po baigmens, pavyzdžiui: Ivanov (Ivanovas) – Ivanov’as, Ivanov’o, Ivanov’ui... arba Ivanov – Ivanovas, Ivanovo, Ivanovui... Po apostrofo galūnės dedamos siekiant asmenvardžio tikslumo; kai tikslumas nėra svarbus ir siekiant grafinio paprastumo, jos dedamos tiesiai prie baigmens arba jį keičiant.
Primename, kad rišliame tekste pridedant lietuviškas galūnes gramatinti būtina tiek autentiškus, tiek adaptuotus svetimos kilmės asmenvardžius ir vietovardžius.
Daugiau informacijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje www.vlkk.lt.

Informacija daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams

Daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams neretai kyla klausimas, ar jiems taikomi Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimai.
Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos yra juridiniai asmenys, jiems galioja visos Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos, taikomos Lietuvos Respublikoje veikiančioms organizacijoms.
Primename, kad Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnyje nurodoma, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius ir techninius dokumentus tvarko valstybine kalba. 5 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba.
Įstatymo 17 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose.
Vadinasi, visa bendrijos dokumentacija, tiek saugoma organizacijos viduje, tiek pateikiama kitoms Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, privalo būti valstybine kalba (arba su vertimu į valstybinę kalbą).
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 914 straipsnį, valstybinės kalbos nevartojimas raštvedyboje ir susirašinėjant šalies viduje užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto penkiolikos eurų.
Pagal minėto Kodekso 915 straipsnį, įmonių, įstaigų ir organizacijų dokumentų nevalstybine kalba arba be vertimo į valstybinę kalbą pateikimas valdžios ir valdymo įstaigoms, taip pat Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei piliečiams, išskyrus įstatymų numatytu atvejus, užtraukia baudą dokumentus pateikusių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo vieno šimto penkiolikos iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų.
Taip pat primename, kad daugiabučių namų savininkų bendrijų pavadinimai gali būti ir tiesioginės reikšmės, t. y. sudaryti su vietovardžiu, ir simboliniai. Pavadinimai, sudaromi iš adreso dalies, yra tiesioginės reikšmės, todėl adresas ar jo dalis negali sudaryti tuo adresu registruoto juridinio asmens simbolinio pavadinimo. T. y. tokie pavadinimai, kaip daugiabučio namo savininkų bendrija „Draugystės 11“ ar daugiabučio namo savininkų bendrija „Taikos-9“, yra neteiktini, nes pagal bendruosius pavadinimų sudarymo principus su vietovardžiu sudaromi tiesioginės reikšmės pavadinimai. Norint daugiabučio namo savininkų bendriją pavadinti tuo adresu, kuriuo registruotas juridinis asmuo, reikėtų rašyti Visagino Draugystės gatvės daugiabučio namo Nr. 11 savininkų bendrija, Visagino Taikos prospekto daugiabučio namo Nr. 9 savininkų bendrija ir pan.


Dažniausi klausimai

Kam nereikia laikyti valstybinės  kalbos mokėjimo egzamino?

Vadovaujantis Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 (Žin., 2003, Nr. 123-5618; 2009, Nr. 42-1623; 2011, Nr. 92-4383) 10 ir 11 punktais, valstybinės kalbos mokėjimo egzamino nereikia laikyti asmenims:
- įgijusiems pagrindinį, vidurinį, aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą lietuvių kalba;
- įgijusiems Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą nelietuvių mokomąja kalba 1991 metais ar vėliau;
- baigusiems užsienyje veikiančias lietuviškas gimnazijas arba vidurines mokyklas;
- išlaikiusiems mokyklinį (valstybinį) gimtosios arba valstybinės lietuvių kalbos brandos egzaminą.
Visi aukščiau minėti asmenys yra laikomi įgijusiais trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją
Asmenims, baigusiems pagrindinio profesinio mokymo įstaigų II pakopos grupes nelietuvių mokomąja kalba, taip pat nereikia laikyti valstybinės kalbos mokėjimo egzamino, jei jų pareigybėms nėra taikoma trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija, nes vadovaujantis minėtu nutarimu jie yra laikomi įgijusiais antrąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.
Konkrečioms pareigybėms taikomos kategorijos yra nustatomos vadovaujantis minėto nutarimo 7–9 punktais.

Kaip sužinoti, kokia kategorija taikoma pareigybei?

Vadovaujantis Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 (Žin., 2003, Nr. 123-5618; 2009, Nr. 42-1623; 2011, Nr. 92-4383), 7–9 punktais:
 
pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti paprasčiausių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir panašiai);
 
antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos B ir C lygiams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti dokumentų formas (švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojai, mokytojai, išskyrus pedagogus, dėstančius valstybine kalba, ir panašiai);
 
trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui, valstybine kalba dėstantiems pedagogams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų kapitonams, uostų kapitonams, locmanams), ir panašiai.

Kur galima laikyti valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą?

Valstybinės kalbos mokėjimo egzaminus organizuoja savivaldybių administracijos direktorių patvirtintos valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos, dirbančios bazinėse mokyklose. Visagine tai Visagino „Verdenės“ gimnazija, Taikos pr. 21, tel.: (8 386) 75 393, (8 386) 72 758; faks. (8 386) 72 969 (Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos pirmininkė Aldona Mikštienė, Visagino „Verdenės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja).
Plačiau žr. skiltyje „Egzaminai“.

Ar linksniuojami įmonių pavadinimai?

Įmonių pavadinimai būna tiesioginės reikšmės ir simboliniai.

Tiesioginės reikšmės pavadinimai linksniuojami, taigi viešosios įstaigos Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro, viešajai įstaigai Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrui, viešąją įstaigą Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrą ir pan.

Simboliniai pavadinimai, einantys su gimininiais žodžiais, paprastai nelinksniuojami, pvz., išduotas leidimas UAB „Visagino linija“. Vartojami be gimininių žodžių simboliniai pavadinimai linksniuojami, pvz., dirbu „Visagino linijoje“. Daugiau žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. N-2 (91) „Dėl Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 27-867; 2013, Nr. 37-1836) .

ATMINTINĖ DĖL IŠORINĖS REKLAMOS IR VIEŠŲJŲ UŽRAŠŲ KALBOS

Išorinės reklamos ir viešųjų užrašų tekstai turi  atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Valstybinės lietuvių komisijos nutarimų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. Leidimų įrengti išorinę reklamą Visagino savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-1366, 8 punkte nurodyta, kad išorinės reklamos projektas turi būti suderintas su Valstybinės kalbos kontrolės skyriumi. Projektus derina Visagino savivaldybės administracijos Valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vedėja Aušra Šarkienė ir kalbos tvarkytoja (vyresnioji specialistė) Lina Dainienė (Parko g. 14, 222 kab., tel. (8 386) 61 213, el .p. ausra.sarkiene@visaginas.lt, lina.dainiene@visaginas.lt).
Pagal Išorinės reklamos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, iškaba – ant (prie) reklaminės veiklos subjekto buveinės pastato arba reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos įrengiamas reklaminis įrenginys, ant kurio pateikiama informacija: reklaminės veiklos subjekto pavadinimas ir (arba) reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikomas ant reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų pateiktas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas.
Iškaboje taip pat gali būti nurodytas prekių ženklas, emblema, darbo laikas, reklaminės veiklos subjekto (fizinio asmens) vardas, pavardė.
 
Pagrindiniai teisės aktų reikalavimai, susiję su išorinės reklamos ir viešųjų užrašų kalba:
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas

17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.
Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.
18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.
23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.
 
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas
5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas
1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes.
2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.
 
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“
1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.
2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Paskutinis atnaujinimas: 2017-07-12 09:24:14
 Prisijungimas gyventojams

MUS RASITE ČIA
                                                          Miesto schema 

 

RENGINIŲ
KALENDORIUS
P A T K Pn Š S
30310102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930010203
Lapkritis
    2017     
 
NAUJIENŲ
PRENUMERATA
Įveskite savo el. pašto adresą:
Įveskite paieškos raktinį žodį:
VARTOTOJŲ
STATISTIKA
Iš viso apsilankė: 10740533
Šiandien apsilankė: 21058
Dabar naršo: 213
 
© Visagino savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smartweb sistema